Aštuonis mėnesius Kauno policijai vadovavęs naujasis policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigia susitvarkysiąs su aukštomis pareigomis. Jis tvirtina, kad policijoje esminių pokyčių galima pasiekti ir be didelių pinigų – reikia, kad pareigūnai įsijaustų į kiekvieno prašančiojo pagalbos problemas.

„Dėmesio centre“ – pokalbis su policijos vadovu L. Pernavu.

Komisare, ar Jūs pats jaučiatės subrendęs aukščiausioms pareigoms policijoje? Kauno policijai vadovavote tik vos daugiau nei pusmetį?

Taip. Gyvenimas  viską sudėlioja į savo vietas, ateina laikas viskam ir aš galvoju, kad tikrai galiu tą darbą dirbti.

Apie Jus mažai žinoma. Vietinėje Kauno spaudoje, pavyzdžiui, „Kauno dienoje“,  apie Jus buvo rašoma tik tada, kai buvote paskirtas  Kauno policijos vadovu. Ir viskas. Jokių Jūsų sprendimų – nei gerų, nei blogų – vietos spaudoje nebuvo aprašyta. Nieko ypatingo nenuveikėte?

Noriu kad visa mūsų policija tokia būtų: kad mūsų nematytų, kai nereikia, tačiau kada reikia, mes atvažiuotume greitai ir išspręstume problemas.

Jaučiatės ką nors reikšmingo nuveikęs gerinant saugumą Kaune?

Manau, kad taip, tačiau visų idėjų Kaune tikrai nesuspėjau įgyvendinti. Bet  yra kaip yra. Gavau pasiūlymą ir per gana trumpą laiką turėjau apsispręsti.

Kaunas gana problematiškas miestas saugumo požiūriu. Liūdite, kad nepavyko  padaryti esminių pokyčių?

Apie Kauną yra sukurta daug negerų stereotipų. Pabuvęs mieste, dirbęs, gyvenęs Kauno rajone aš supratau, kad Kaune nėra taip blogai, kaip bandoma teigti. Ten gyvena geri žmonės, geri darbuotojai, Kaune gera gyventi ir dirbti.

Tačiau Kaune sulaikomos  gaujos, yra organizuotas nusikalstamumas. Negalima sakyti, kad tai stereotipai, faktai irgi yra?

Taip, tačiau situacija keičiasi.

Kiek man žinoma, Jūs, ko gero, realiai kritinėje situacijoje nebuvote atsidūręs, kaip Jūsų kolega Renatas Požėla. Jis asmeniškai vadovavo operacijai Garliavoje paimant mergaitę iš Neringos Venckienės, dėl to sulaukė kritikos ir iš prezidentės, galbūt dėl to ir nebuvo paskirtas generaliniu komisaru. Jūs nebuvote panašioje situacijoje. Ar tai nesutrukdys užimti aukštų pareigų, nes policijos vadovas jau yra dėmesio centre?

Įvairių kritinių situacijų teko patirti ir man. Tačiau kuo mažesnes pareigas užimi, tuo kiekviena kritinė situacija atrodo didesnė. Kai kurios situacijos man šiandien atrodo juokingos. O Renatas Požėla dirba ir dirbs kartu su manimi, tikiuosi, kartu nuveiksime nemažai gerų darbų.

Ar nesijaučiate nejaukiai prieš kitus du kolegas, kad buvo pasirinkta Jūsų kandidatūra?

Ne. Esame seni pažįstami, gerai sutariame. Esu įsitikinęs, kad ir toliau sutarsime ir dirbsime.Tais, kurie buvo įvardinti kandidatais, pasitikiu 100 procentų. Esu įsitikinęs, kad jie irgi man padės ir palaikys.

Pone Pernavai, karjerą Jūs padarėte ne žingsniais, o šuoliais. Ką Jūs norėtumėte nuveikti policijos vadovo poste konkrečiai?

Pasakysiu ne kaip generalinis komisaras, o kaip bendruomenės narys. Jeigu man iškyla problemų, būtina turėti kam paskambinti. Policijos pareigūnai turi būti pasiekiami. Antra, jei jau aš paskambinau, noriu, kad policija atvyktų greitai, nes bėdos ištiktam žmogui reikia skubios pagalbos, jam  minutė prilygsta valandai. Trečia, problemos spręsti atvykęs pareigūnas turi būti nešališkas, objektyvus, kad nebūtų jokios korupcijos. Ketvirta, piliečių pareiškimų nagrinėjimas, tyrimai turėtų būti atlikti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Taip pat notėčiau,  kad pas mane atvykęs pareigūnas atrodytų  kaip policininkas: tvarkingas, gražus, su tvarkingu automobiliu. Ir jeigu jis mane pakvies  į komisariatą, noriu, kad komisariato patalpos būtų tvarkingos, gražios.Jeigu užėjęs į patalpas ir pamatęs jų būklę pagalvoju,  kad ne man, o policininkui reikia pagalbos, tai tikrai neprideda policijai jokios pridėtinės vertės.

O kaip keisti šią padėtį, kai finansavimas minimalus?

Ne viską sprendžia pinigai. Visada sakau, kad mums reikia įsijausti į žmogų, prašantį pagalbos. Dažnai kalbamės su darbuotojais, kaip jie reaguotų, jei nelaimė atsitiktų su jų artimaisiais, draugais, kaimynais. Visi sako, kad iš karto reaguotų,  nepaisydami darbo laiko, turimų priemonių. Taigi, mes turime suprasti, kad bėdos ištiktas paprastas žmogus yra toks pats, kaip ir mūsų giminaitis ar draugas, jam padėti reikia lygiai taip pat. Kai tai suprasime, daugelį  dalykų galėsime padaryti ir be pinigų. Jei nesuprasime, pinigai nepadės.

Pinigai nepadės, bet jų stygius demotyvuoja žmones.

Be abejo. Meluočiau sakydamas, kad mums nereikia didesnio darbo užmokesčio. Sakiau ir sakysiu, kad jis jis turi būti orus. Jeigu žmogus, nebūtinai policininkas, nuolat galvos, kaip jam išmaitinti šeimą, sumokėti už komunalines paslaugas, jokio darbo jis gerai neatliks.

Buvęs  policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sakė su pavydu žiūrintis į Estiją, kur vidutinis statutinio pareigūno atlyginimas yra tūkstantis eurų. Jūsų nuomone, ar tai įmanoma pasiekti ir Lietuvoje ženkliai nedidinant finansavimo?

Manau, greitai tikrai ne, tarp mūsų ir estų atotrūkis didelis.

Koks dabar vidutinis atlyginimas policijos sistemoje?

Vidutinis mums ne tiek svarbu, kur kas svarbiau, kiek gauna pradedantis policininkas – šiandien tai yra apie 1300 litų su mokesčiais. Tai tikrai mažai. Atspirties taškas yra, reikia kilti.

Taip, tai problema. Kaip ją galima išspręsti?

Labai svarbūs yra du įstatymai, kurie turėtų būti priimti, mes apie tai jau seniai kalbame. Vidaus tarnybos statutas ir policijos veiklos įstatymas. Tai yra yra tam tikri įrankiai, nuo ko turėtume pradėti, nuo ko atsispirti.

Kur yra tie įstatymai? Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime?

Projektai yra parengti, su jais susipažinta. Reikia, kad jie atsidurtų Seime ir pagaliau būtų priimti.

Kas tada atsitiktų? Nebūtų dubliuojamos funkcijos, galima būtų turėti mažiau pareigūnų su didesnėmis algomis?

Įstatymuose numatyta daug dalykų. Visų pirma, esant lėšų, numatoma galimybė pakelti darbo užmokestį. Šiandien mes tokios galimybės neturime. Be to, būtų galima geriau dirbančiam pareigūnui mokėti daugiau ir atvirkščiai. Numatyta ir daugiau socialinių garantijų, nes siekiame, kad policininko profesija būtų patraukli, konkurencinga. Tada ir visos kalbos apie korupcinius dalykus, kyšių ėmimus, girtus policininkų prie vairo nutils, nes tokios problemos savaime nukris. Dirbti ateis motyvuoti žmones.

Visuomenė Jūsų asmeniškai nelabai pažįsta. Esate kilęs iš Ignalinos rajono, iš kaimo šalia Didžiasalio. Jūsų šeima dabar Ignalinoje. Taip ir gyvensite – Jūs Vilniuje, o žmona su trimis vaikais Ignalinoje?

Manau, sugebėsime su šeima suderinti ir darbą, ir poilsį. Nesigėdiju, kad esu iš kaimo, dirbau ir kaime, dirbau ir nuovadoje eiliniu policininku. Džiaugiuosi, kad man buvo suteikta galimybė padirbėti keliose įstaigose, skirtinguose miestuose.

Kelsitės į Vilnių su šeima ar važinėsite? Koks dabar Jūsų gyvenimo ritmas?

Dabar ritmas labai greitas, tiesą sakant, nebuvo laiko apie tai pagalvoti.