Nors praėjusį rudenį pralaimėjo Seimo rinkimus, anksčiau valdžioje ne vienus metus išbuvusi Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) nesiėmė jokių pertvarkų.

Surinko daugumą balsų

NS ir vėl vadovaus buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Šeštadienį Vilniuje vykusiame socialliberalų suvažiavime už jo kandidatūrą balsavo 680 partijos suvažiavimo delegatų iš 964.

Už kitą pretendentą į pirmininkus 2000–2004 m. Seimo narį Gintautą Kniukštą buvo tik 41 renginio delegatas. Likusieji suvažiavimo dalyviai susilaikė arba nebalsavo.

A.Paulauskas buvo pasitraukęs iš NS lyderio pareigų praėjusių metų rudenį po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų, neva prisiėmęs atsakomybę už tai, kad socialliberalai neperžengė 5 proc. balsų barjero ir nepateko į parlamentą. Dabartiniame Seime tėra tik vienas socialliberalas – vienmandatėje apygardoje Šiauliuose išrinktas Valerijus Simulikas.

Iki suvažiavimo partijai laikinai vadovavo buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.

Ragino keistis

G.Kniukšta ragino suvažiavimo delegatus pripažinti, kad buvusios vadovybės su A.Paulausku priešakyje klaidos nulėmė NS pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Tačiau absoliuti dauguma forumo dalyvių su tuo nesutiko. "Patinka tai kam nors ar nepatinka, NS nebūtų, jeigu nebūtų A.Paulausko", – sakė V.Simulikas. Ir kiti kalbėję diskusijoje pripažino, kad partija neturi žinomesnio veido.

A.Paulauskas pripažino padaręs klaidų, esą vienos skaudžiausių buvo prisiplakėlių ir karjeristų prileidimas prie valdžios.

Nors A.Paulauskas išrinktas NS pirmininku didžiule balsų dauguma, nemažai delegatų ragino jį aktyviau reaguoti į dabartinės valdžios daromas klaidas, garsiai kritikuoti ją ir taip gerinti socialliberalų įvaizdį. "Matau, kad suvažiavime tvyro truputį perdėta euforija. Pasigendu kalbų ir aiškių gairių mūsų partijos ateities vizijai. Be to, mes nejudėsime į priekį", – sakė NS Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Vigelis.

A.Paulauskas jam atsakė, kad "partijai turi dirbti visi partijos nariai, ne tik vadovai". NS pirmininkas tvirtino tikįs, kad jeigu bus įdėta pakankamai pastangų, po nepilnų ketverių metų socialliberalų gali laukti neblogi rezultatai Seimo rinkimuose.

A.Paulauskas taip pat siūlė, kad būtų suteikta galimybė rinkėjams per referendumą paleisti jiems nepatinkantį Seimą. "Tokiam referendumui surengti turėtų būti nustatyta, kad pakanka 100 tūkst. piliečių iniciatyvos, o ne 300 tūkst., kaip yra dabar", – sakė jis.

Nekels savo kandidato

Socialliberalai neketina kelti savo kandidato gegužės 17-osios prezidento rinkimuose. Tačiau po poros savaičių vyksiančioje partijos taryboje bus sprendžiama, kurį jau iškeltą ar išsikėlusį kandidatą NS galėtų paremti.

Toje pačioje taryboje bus keliami ir NS kandidatai Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks birželio 7 d. A.Paulauskas tvirtino, kad jis nekandidatuos į europarlamentarus. "Neturiu noro niekur kandidatuoti, nes savo ateities kol kas nesieju su jokiais rinkimais. Daug darbo ir pačioje partijoje", – sakė jis.

Suvažiavimo delegatai svarstė ir klausimą dėl partijos pavadinimo pakeitimo. Siūlyta arba pasivadinti tiesiog Socialliberalais, arba palikti tik Naujosios sąjungos pavadinimą.

Bet po diskusijų NS suvažiavimas nusprendė partijos oficialų pavadinimą palikti tokį pat. "Svarbu ne pavadinimas, ne forma, bet partijos turinys", – sakė vienas jos vadovų A.Monkevičius.

NS įsteigta 1998 m. A.Paulausko iniciatyva po to, kai jis pralaimėjo prezidento rinkimuose. Dabar partija vienija apie 6 tūkst. narių. 2000–2008 m. NS buvo valdančioji partija, išskyrus trumpą periodą nuo 2006 m. pavasario iki 2007-ųjų pabaigos.