Naujoji Vilniaus valdžia gali susirgti kaunietišku sindromu ir tapti vienu nestabiliausiai valdomų miestų šalyje. Nors vakar jau pasirašyti susitarimai dėl būsimos sostinės valdžios ir Artūras Zuokas turėtų būti perrinktas miesto meru, neatmetama galimybė, kad ateityje situacija gali pasikeisti, ir susivienijusi opozicija sugebės jeigu ne blokuoti A.Zuoko išrinkimą Vilniaus galva, tai bent nuversti jį iš posto pirmai progai pasitaikius.

Sklinda gandai ir apie finansinę reikalo pusę - esą už balsavimą prieš A.Zuoką kai kuriems naujos sudėties Savivaldybės Tarybos nariams siūloma “piniginė padėka”.

Balandžio 9 dieną į pirmąjį posėdį renkasi naujos sudėties Vilniaus miesto taryba. Ji, kaip ir visos kitos tomis dienomis susirenkančios tarybos, turėtų išrinkti miesto merą.

Oficialiai teigiama, kad nėra abejonių, jog dabartinis meras A.Zuokas bus perrinktas į šį postą. Mat jo vadovaujama liberalų ir moderniųjų krikščionių demokratų koalicija turi 18 mandatų Taryboje iš 51. Šiomis dienomis susitarta, kad šeši Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) bei šeši Lietuvos lenkų rinkimų (LLRA) atstovai Savivaldybėje taip pat parems A.Zuoko kandidatūrą.

Vakar buvo pasirašytas oficialus protokolas dėl šių trijų politinių jėgų bendradarbiavimo būsimoje miesto valdžioje. Merą turėtų paremti ne mažiau kaip 30 Tarybos narių, tai yra dviem balsais daugiau, nei buvo iki šiol.

Tokiu atveju opozicijoje turėtų likti šeši socialdemokratai, šeši liberaldemokratai, šeši Rusų sąjungos atstovai ir trys socialliberalai, iš viso 21 Tarybos narys. Socialdemokratai anksčiau lyg ir buvo nusiteikę palaikyti A.Zuoką arba bent jau netrukdyti, kad jis būtų išrinktas miesto meru, tačiau šiomis dienomis socialdemokratai nusprendė nelikti opozicijoje, netgi bandyti iškelti į merus savo atstovą - Gediminą Paviržį. Spėjama, kad tokiai socialdemokratų pozicijai įtakos turėjo partijos lyderio, premjero Algirdo Brazausko pasikeitusi nuomonė apie A.Zuoką.

Nors abejonių dėl būsimos daugumos ir opozicijos Vilniaus miesto taryboje jau lyg ir nėra, vis sklando neoficiali informacija, kad toks jėgų santykis išsilaikys neilgai. Ypač didelių abejonių kyla dėl LLRA atstovų.

Neseniai du parlamentarai, priklausantys LLRA, prisijungė prie Liberalų demokratų partijos frakcijos Seime. Liberaldemokratų partiją pernai pavasarį įsteigė šiemet Prezidentu tapęs Rolandas Paksas su savo šalininkais.

“Seimas ir Vilniaus miesto taryba yra du skirtingi dalykai. Mes jų nesiejame”, - “Kauno dienai” sakė LRA vadovas, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis. Tačiau jis pripažino, kad derybos dėl LLRA įtraukimo į valdančiąją daugumą Vilniaus taryboje buvo susidūrusios su tam tikromis problemomis.V.Tomaševskis jų nedetalizavo, tik leido suprasti, kad tai buvo “programinių nuostatų derinimo klausimai, kuriuos iš esmės pavyko išspręsti”. Tiesa, vakar pasirašytą susitarimą dar turi patvirtinti kitą savaitę susirinksianti LLRA taryba.

LLRA vadovas taip pat nepaneigė, kad ir socialdemokratai buvo užsiminę apie galimas derybas dėl lenkų įtraukimo į opozicijos formuojamą alternatyvą A.Zuokui. “Kalbina ir kitos partijos, bet mes derėjomės tik su liberalais”, - pabrėžė V.Tomaševskis.

Nepaisant pasiektų ir pasirašytų susitarimų, išlieka abejonių dėl susidariusios valdančiosios daugumos ir A.Zuoko ateities. Sklinda kalbos, kad čia gali būti įpainioti ir finansiniai aspektai.

Šnabždamasi, kad liberaldemokratai ieško galimybių tiesiog papirkti LLRA arba net kai kuriuos A.Zuoko vadovaujamos koalicijos atstovus. Kalbama apie tai, kad vienam Tarybos nariui gali būti sumokėta iki 10 tūkstančių JAV dolerių (apie 32 tūkst. litų) už “teisingą balsavimą prieš A.Zuoką”.

Liberaldemokratų atstovai griežtai neigia tokias kalbas. “Jas matyt, skleidžia tie, kurie patys yra nešvarūs ir bando papirkinėjimais užsitikrinti kuo didesnį balsų skaičių. Apie mūsų partiją jau labai daug netiesos prikalbėta, tad nesu nustebusi dėl naujos pamazgų porcijos”, - “Kauno dienai” sakė būsimosios Vilniaus miesto tarybos narė, Prezidento patarėja sveikatos klausimais Vitalė Vinickienė.

Tačiau ji neslėpė, kad tiek su LLRA atstovais, tiek su kitais būsimosios Tarybos nariais “ieškoma kontaktų, bandoma derėtis dėl įvairių valdžios išdėstymo variantų”. Tai, pasak V.Vinickienės yra “normalu politinės realybės sąlygomis”.

Liberaldemokratai neslepia neremiantys A.Zuoko, atvirai konfrontuojančio su Prezidentu R.Paksu. Mero rinkimuose liberaldemokratai balsuos už G.Paviržį arba už savo iškeltą kandidatą - buvusį bendrovės “Šiaurės miestelis” direktorių Vytautą Galvoną. Socialdemokratai taip pat svarsto galimybę paremti šią kandidatūrą.

LLRA atstovai tvirtina negirdėję, jog būtų siūloma kokia nors “finansinė padėka” už paramą A.Zuoko alternatyvai. “Visi žino, kad aš nepaperkamas”, - tvirtino vienas LLRA lyderių, Vilniaus miesto tarybos narys Zbignevas Balcevičius.

Tačiau LLRA Vilniaus skyriaus vadovas Tadeušas Filipovičius pastebėjo, kad Vilniuje yra labai aktualios švietimo reformos ir žemės grąžinimo mieste problemos. V.Tomaševskis sutiko, kad šios problemos turi būti sprendžiamos, priešingu atveju jis neatmetė galimybės, jog ateityje LLRA gali persigalvoti ir prisidėti prie opozicijos, taigi ir A.Zuoko nuvertimo. Tokiu atveju Vilniaus mieste susidarytų net penkių partijų - socialdemokratų, socialliberalų, liberaldemokratų, lenkų ir rusų atstovų - valdančioji koalicija. Tai būtų panašu į nuo praėjusios vasaros Kauną valdančią margą politinę koaliciją. Prognozuojama, kad situacija Vilniaus taryboje gali paaštrėti kitąmet, kai priartės Seimo rinkimai, ir partijos ims ieškoti sąjungininkių būsimam bendradarbiavimui centrinėje valdžioje.

Liberalų lyderiai taip pat nėra visiškai tikri dėl susidariusios valdančiosios daugumos Vilniaus miesto taryboje stabilumo. “Politikoje visko pasitaiko. Niekas nėra apsaugotas nuo povandeninių srovių”, - “Kauno dienai” pripažino Liberalų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.

Tačiau kartu jis pastebėjo tikįs, kad Vilniuje nepasikartos Kauno valdžios scenarijus. Šiemet jokiais rinkimais nekvepia, o iki kitų metų A.Zuoko vadovaujama valdančioji dauguma, manau, sugebės dar kartą įrodyti savo gyvybingumą ir politinių perturbacijų laikotarpiu, kai politinės partijos visos valstybės mastu ieškos, su kuo geriau eiti į Seimo rinkimus, su kuo geriau bendradarbiauti po jų”, - sakė G.Steponavičius.