- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijoje kilo didžiulis skandalas, nusiritęs net iki Parlamento ir Vyriausybės, kai paaiškėjo, kad Ukrainos ir Lietuvos jūrininkams nebuvo mokami atlyginimai.
Prisiteisė skolą
Nuo karo pabėgę keturi ukrainiečiai ir vienas lietuvis dirbo Norvegijos laivybos kompanijoje „Aas Kystservice AS“.
Pradžioje viskas buvo gerai, tačiau pernai rugpjūtį laivų savininkas paprašė jūrininkų palaukti, nes dėl ekonominių sunkumų negalintis sumokėti atlyginimų. Pinigų laukimas užsitęsė, savininko pažado ištesėjimo sumokėti atlyginimą jūrininkai nesulaukė.
Ukrainiečiai tikino, kad pradžioje džiaugęsi, jog pakliuvo į Norvegijos laivybos kompaniją, todėl sutiko palaukti vėluojančio atlyginimo.
Pasiūlytas atlyginimo dydis buvo ne pats didžiausias, bet pakankamas, kad normaliai išgyventų Norvegijoje, kuri yra laikoma viena brangiausių Europos šalių.
Šių metų vasarį jūrininkai – lietuvis ir keturi ukrainiečiai – sužinojo, kad „Aas Kystservice AS“ bankrutuoja.
Nors ir nebūdami Norvegijos jūrininkų sąjungos nariai, minėti jūrininkai į ją kreipėsi. Ši padėjo jūrininkams per teismus atgauti atlyginimo skolą – per 800 tūkst. Norvegijos kronų (apie 70 tūkst. eurų). Pinigai buvo sumokėti pardavus „Aas Kystservice AS“ laivą „Aas Provider“.
Teisinio proceso metu jūrininkai sužinojo ir tai, kad darbdavys jiems nuo pat pradžių buvo suskaičiavęs ir kurį laiką mokėjo mažesnį atlyginimą nei numato Norvegijos įstatymai.
Atlyginimų vagystės įstatymas
Tai, kad laive dirbo nuo karo bėgantys 24–30 metų ukrainiečiai, sujaudino Norvegijos žmones. Ši istorija pasiekė šalies valdžios institucijas.
Norvegijos parlamentas, o tiksliau Stortingas, netgi ėmėsi veiksmų taisyti įstatymus prieš galimas atlyginimų vagystes iš imigrantų. Norvegija viena pirmųjų šalių Europoje, dar prieš atvejį su jūrininkais, buvo priėmusi specialų darbo užmokesčio vagystės įstatymą.
Norvegijoje buvo fiksuota per 250 atvejų, kai darbdaviai, ne tik laivybos veiklos srityje, bandė apgauti migrantus mokėdami mažesnius atlyginimus.
Po konkretaus atvejo su „Aas Kystservice AS“ jūrininkais Norvegijoje papildomai buvo įvestos dvi nuostatos dėl imigrantų atlyginimo. Dėl darbo užmokesčio vagystės Norvegijoje nukentėjusiajam suteikiama privaloma nemokama konsultacija, kurią garantuoja Norvegijos prokuratūra. Kita nuostata, kad nesant galimybės teisiniu keliu iš darbdavio išieškoti samdomam darbuotojui susidariusią skolą, ji sumokama iš Norvegijos Vyriausybės specialaus fondo.
Konstatuojama, kad per pastaruosius trejus metus Norvegijoje buvo fiksuota per 250 atvejų, kai darbdaviai ne tik laivybos veiklos srityje bandė apgauti migrantus mokėdami mažesnius atlyginimus.
Maždaug dėl 90 proc. įtariamų atlyginimų vagysčių Norvegijoje buvo iškeltos bylos, kurių didžioji dalis baigėsi imigrantų naudai.
Pigi darbo jėga
Norvegijos atvejis su keturiais ukrainiečiais ir vienu lietuviu galėtų būti pavyzdžiu, kaip turi būti sprendžiamos problemos su imigrantų atlyginimais. Lietuvoje tai nėra aktualu jūriniame sektoriuje, bet ypač aktualu kelių transporte.
Žinomas ne vienas atvejis, kai imigrantai jau kreipiasi į teismus, kai vežėjai laiku nesumoka atlyginimų arba dalį jų tiesiog nusuka.
Oficialiai Lietuvos vežėjai valdžios institucijoms teigia, kad imigrantams, kurie įdarbinami Lietuvos kompanijose ir dirba Vakarų Europos šalyse, mokamas maždaug po 2,5 tūkst. eurų į rankas atlyginimas. Dirbantiesiems Baltijos šalyse tas atlyginimas esantis 1,5 tūkst. eurų į rankas.
Daugelis tuo abejoja, nes Lietuvoje „kolūkiais“ vadinamų vežėjų kompanijos netgi lietuviams vairuotojams retai moka tokio dydžio atlyginimus. Dažniausiai mokamas minimumas, kurį yra numačiusi Lietuvos valdžia (minimalus atlyginimas (šiemet 924 eurai) padauginus iš 1,65 koeficento ir iš tos sumos išskaičiuojami mokesčiai). Plius prie šio atlyginimo dar mokami dienpinigiai. Jų dydis priklauso nuo to, kiek laiko vairuotojas praleidžia užsienyje.
Ne vienas imigrantas yra skundęsis, kad transporto sektoriuje siekdami taupyti pinigus darbdaviai yra įvedę baudų sistemas. Pinigai nuo imigrantų nuskaičiuojami ne tik už sugadintas transporto priemones, bet ir už „klaidžiojimus keliuose“, „užsitęsusį iškrovimą ar pakrovimą“, „atsikalbinėjimą su žemesnės grandies vadovais“.
Tai, kas Lietuvoje atrodo normalu, nors vargu ar visada teisinga, Norvegijoje traktuojama kaip galima atlyginimo vagystė. Pavyzdys su vienu lietuviu ir keturiais ukrainiečiais jūrininkais įrodė, kad Norvegijoje požiūris į darbo kultūrą yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Tai ypač pastebima jūrinėje srityje, kur aktyviai veikia tarptautinės ir vietinės jūrininkų gynimo organizacijos. Tuo tarpu kelių transporto sektoriuje, bent Lietuvoje, yra klampynė, kur profesinių sąjungų nėra. Apie tai, kas yra kolektyvinės darbo sutartys, niekas nežino. Darbdaviams suteikiama visiška laisvė su imigrantais elgtis ne kaip su žmonėmis, o kaip su pigios darbo jėgos vienetu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtone G. Landsbergis įteikė „Diplomatijos žvaigždes“ už dvišalių santykių puoselėjimą3
Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos Diplomatijos žvaigždę“ buvusiam JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Europos ir Eurazijos reikalų biure Dougui Jonesui ir JAV analiti...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai logistinių priemonių, šaudmenų, kompiuterių
Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduotos logistinės priemonės, šaudmenys, nešiojamieji kompiuteriai ir kita parama, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...
-
Olimpiadų laimėtojus nurodant tik kodus paskelbusi asociacija tikina duomenų neslaptinusi3
Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl to, jog Lietuvos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o tik dalyvių kodus, juos skelbusi asociacija tikina tai dariusi pagal iš Lietuvos neformaliojo...
-
A. Bilotaitė: turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šeštadienį dalyvaudama Policijos ir visuomenės šventėje Telšiuose akcentavo, kad turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai. ...
-
Tyrimas: nekultūringiausiai kelyje elgiasi paspirtukų ir riedžių vairuotojai
Kas trečias lietuvis laikosi nuomonės, jog vairuotojai kelyje stokoja kultūringumo. 71 proc. respondentų teigė, jog nekultūringiausiai iš visų eismo dalyvių elgiasi paspirtukininkai bei riedžių vairuotojai. ...
-
Pajūrio tvarkymo akcija pritraukė šimtus savanorių: surinkta 3 500 litrų šiukšlių4
Rugsėjo 21 d. Giruliuose įvyko didelio masto paplūdimio tvarkymo akcija, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių. Akcijos metu surinkta net 3 500 litrų šiukšlių, o prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ne tik suaugusieji, bet ir moksleivia...
-
Kas antras žodis apie negalią – nejautrus arba žeidžiantis5
Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni, vartojama mažiau žeminančių žodžių. Tačiau pusiaukelė nepasiekta – daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekome...