Penktadienį Kaunas atidavė pagarbą garsiam žydų gelbėtojui Čiunei Sugiharai. Ant „Metropolio“ viešbučio ir Kauno geležinkelio stoties pastatų pritvirtintos dvi memorialinės lentos Japonijos diplomatui, kurio dėka 1940 m. išsigelbėjo tūkstančiai žydų.

Kaune rezidavęs Japonijos vicekonsulas Č. Sugihara, net neturėdamas savo valdžios pritarimo, išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų į savo gimtinę, leidusių žydų tautybės žmonėms pasislėpti nuo karo siaubo užsienyje. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Kaune konsulatas buvo uždarytas. Savaitę vicekonsulas dar pasirašinėjo „Gyvybės vizas“ „Metropolio“ viešbutyje, o 1940 m. rugsėjo 4 d. traukiniu turėjo palikti Kauną.

Tai buvo beprecedentis atvejis, pamynęs paklusnumo normas Japonijos diplomatijos tarnyboje. Č. Sugihara rizikavo ne tik savo karjera, bet ir gyvybe. 

Liudininkų teigimu, Č. Sugihara vizas pasirašinėjo net traukinyje, vykstančiame į Berlyną, ir jas mėtė pro langą. Diplomato žmona vėliau rašė, kad konsulo ranka nuo vizų pildymo buvo ištinusi. 

Penktadienį ceremonijoje dalyvavo dabartinis Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda, „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius, Kauno vicemeras Simonas Kairys ir du diplomato dėka išgyvenusieji – australas Marcelas Weylandas ir izraelietė Nina Adamoni.

„Jei ne jis, nebūčiau galėjusi išauginti dviejų dukterų, penkių anūkų, turėjusi sėkmingos karjeros ir apskritai – gyvenimo. Ačiū jam, kad savo ir savo šeimos gyvybe jis rizikavo dėl visiškai nepažįstamų žmonių“, – šiandien sakė N. Adamoni.

Kaune pažymėti istoriškai reikšmingas vietas, pagerbiančias Č. Sugiharos atminimą, pasiūlė buvusi Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi.

Kauno geležinkelio stotyje taip pat atidaryta fotografijų paroda, skirta „Gyvybės vizas“ išdavusiems diplomatams Č. Sugiharai ir Janui Zwartendijkui. Vėliau čia buvo rodomi trys dokumentiniai filmai apie Č. Sugiharą. 

Šiandien Kauno pašte gaunami laiškai antspauduojami specialiu Č. Sugiharai atminti skirtu antspaudu, išleistas ir specialus vokas.