- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris smurtaujantį asmenį įpareigotų nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos.
Socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė tikisi, kad pradėjus veikti šiam orderiui bus efektyviau užtikrinama pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, kaip rodo statistika, dažniausiai tai – moterys.
„Smurtas, deja, vis dar neretas reiškinys artimoje aplinkoje, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos.
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis spaudos konferencijoje teigė, kad baudžiamasis procesas nėra tinkamas būdas užtikrinti smurto artimoje aplinkoje aukų saugumą.
Pasak M. Akelaičio, šiuo metu policija ikiteisminį tyrimą pradeda dėl maždaug kas penkto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, o iš pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiama, nes nėra nusikaltimo sudėties.
Policijos atstovas pažymėjo, kad dėl emocinio, ekonominio smurto pradėti ikiteisminius tyrimus praktiškai neįmanoma.
„Brendo supratimas, kad kovoje su smurtu artimoje aplinkoje baudžiamasis procesas nėra tas įrankis, dėl šių priežasčių buvo nueita prevencijos keliu – užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. Orderis bus tas naujas įrankis, kuris galės keisti situaciją, orientuotas į pavojų patiriančio asmens apsaugą“, – kalbėjo M. Akelaitis.
Policijos valdybos viršininkas teigė, kad pareigūnai turės aiškią tvarką, pagal kurią priimamas sprendimas dėl smurto orderio, taip pat dėl smurto iš namų iškeldintam asmeniui bus sudarytos sąlygos orderį skųsti.
„Atvažiavęs į įvykio vietą pareigūnas turi pareigą visus savo veiksmus fiksuoti vaizdo ir garso įranga, atlikti nustatytos informacijos fiksavimą pagal rizikos veiksnius ir nustatęs, kad veiksnių yra pakankama, kad būtų išduotas orderis, išduoti orderį. Nedelsiant vykdomas iškeldinimas iš gyvenamosios vietos, jam duodami nurodymai ir įpareigojama pasišalinti“, – pasakojo M. Akelaitis.
Jis pažymėjo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje iškeldintas asmuo skundą galės pateikti paprastu būdu – tam nereikės advokato. Jei policijos pareigūnai įvertinę vaizdo ir garso įrašus ir kitą informaciją nustatys, kad orderis skirtas pagrįstai, sprendimą dar įvertins teismas.
„Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo, policijos pareigūnai turi pareigą per 48 valandas arba sutikti su skundu, ir orderio galiojimas būtų nutrauktas, arba, jei orderis paskirtas pagrįstai, persiųs skundą nagrinėti teismui, kur teisėjas įvertins, ar pagrįstais kitas orderis“, – pasakojo policijos atstovas.
Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, pernai policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. (2021 metais – beveik 56 tūkst.) pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno apskrityje – virš 11 tūkst., Šiaulių apskrityje – 6,6 tūkstančio.
Ministrė M. Navickienė pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.
Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė – iš jų 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama, o dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.
Seimas 2021 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Šios pataisos įsigalioja liepos 1 dieną.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skirs policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų3
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...