- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybų pramonei.
Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorės, prof. Žanetos Stasiškienės, statybų sektorius gali sušvelninti savo poveikį klimato kaitai.
„Naujovės, tokios kaip ekologiškų pastatų projektai, energiją taupančios technologijos ir tvarių medžiagų naudojimas, gali sumažinti energijos suvartojimą ir emisijas. Be to, tokia praktika kaip statybinių medžiagų perdirbimas ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas gali dar labiau sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai“, – teigia profesorė.
Įspūdingi skaičiai
Pasak KTU profesorės, statybų sektorius yra vienas didžiausių atliekų gamintojų ES. Europos Komisijos (EK) statistika rodo, kad statybos ir griovimo veikla sudaro apie 35 proc. visų ES atliekų, o tai sudaro apie 450 mln. t atliekų kasmet. Ji teigia, kad ši stulbinanti suma pabrėžia aplinkosaugos iššūkius ir veiksmingos atliekų tvarkymo ir perdirbimo praktikos poreikį statybų pramonėje.
„Didelę šių atliekų dalį sudaro tokios medžiagos kaip betonas, plytos, mediena, stiklas, metalai ir plastikai. Šios medžiagos patenka į specialiuosius sąvartynus, kelia pavojų aplinkai, taip pat eikvojami vertingi ištekliai. Įdiegus tvarių inovacijų, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti“, – sako pašnekovė.
ES, pripažindama tokių atliekų poveikį aplinkai, įgyvendino direktyvas, skirtas atliekų tvarkymo praktikai statybų sektoriuje tobulinti. Pavyzdžiui, Atliekų pagrindų direktyvoje ES šalims nustatytas tikslas perdirbti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.
KTU nuotr.
Kanapių betonas
KTU profesorė aiškina, kad žaliavų pasirinkimas ir naudojimas statybų sektoriuje yra esminis tvarios statybos ir veiksmingo klimato kaitos švelninimo veiksnys. Tradicinių statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plienas ir plytos, kurios yra patvarios ir plačiai naudojamos, gamybos procesai reikalauja daug išteklių ir prisideda prie CO2 emisijos. Dėl šių priežasčių perėjimas prie tvarių žaliavų būvio ciklo yra būtinas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti tvarumą statybų pramonėje.
Anot pašnekovės, inovatyvios, tvarios medžiagos apima perdirbtas medžiagas, atsinaujinančiuosius išteklius ir produktus, kurių išskiriamas anglies kiekis yra mažesnis. Perdirbtas plienas ir susmulkintas perdirbtas betonas gali pakeisti pirmines medžiagas, todėl sumažėja karjerų eksploatavimo ir kasybos veikla ir su ja susijęs poveikis aplinkai.
„Panašiai, naudojant atsakingai išgaunamas atsinaujinančiąsias medžiagas, tokias kaip bambukas ir mediena, galima žymiai sumažinti anglies pėdsaką, nes šios medžiagos natūraliai sugeria ir kaupia CO2 augimo fazėse, tačiau jų gamybos trukmė, t. y. augimo laikas, yra ilgas“, – sako Ž. Stasiškienė.
Ji papildo, kad naujos medžiagos, tokios kaip kanapių betonas, kurio sudėtinės dalys yra kanapės ir kalkės, užtikrina puikią izoliaciją ir neigiamą CO2 kiekį per visą savo būvio ciklą. Tokių medžiagų naudojimas ne tik padidina pastatų energijos vartojimo efektyvumą (EVE), bet ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Nepaisant to, ši naujovė turi ribotas taikymo sritis.
Didesnė vertė
Kaip teigia KTU profesorė, pastatai ES sunaudoja 40 proc. energijos ir sukelia 36 proc. CO2 išmetimų, o tai lemia didelį jų poveikį aplinkai energijos požiūriu. Pasak jos, pastatų EVE didinimas yra labai svarbus norint sumažinti šiuos skaičius ir greičiau pasiekti klimato kaitos mažinimo ir tvarumo tikslus.
Įdiegus tvarių inovacijų, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti.
„Energiją taupantys pastatai sumažina šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir prietaisų veikimui naudojamą energijos kiekį, nes turi geresnę šilumos izoliaciją, energiją taupančius langus ir integruotus atsinaujinančiosios energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas. Visos šios priemonės mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo“, – sako Ž. Stasiškienė.
Ji papildo, kad EVE apima ne tik naujus pastatus – taip pat labai svarbu modernizuoti esamas struktūras, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą.
Pašnekovė dalijasi, kad energiją taupančių pastatų ekonominė nauda taip pat yra didelė. Sumažėjęs energijos suvartojimas sumažina ir išlaidas komunalinėms paslaugoms, todėl namų savininkai ir įmonės sutaupo lėšų. Be to, energiją taupančių pastatų rinkos vertė yra didesnė, jų užimtumas ir nuomininkų pasitenkinimas yra didesnis.
Virtualusis statymas
KTU profesorė teigia, kad skaitmeninimas statybų sektoriuje sukelia perversmą pramonėje didindamas efektyvumą, mažindamas atliekų kiekį ir svariai prisidėdamas prie tvarios statybos ir klimato kaitos švelninimo. Naudojant pažangias technologijas, tokias kaip pastato informacinis modeliavimas (BIM), dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas (IoT), statybos procesai tampa tikslesni, reikalauja mažiau išteklių ir yra draugiški aplinkai.
„BIM yra šios transformacijos priešakyje. Jis leidžia virtualiai statyti pastatus prieš pradedant fizinį darbą, o tai padeda geriau planuoti ir koordinuoti. Ši prevencinė vizualizacija padeda sumažinti ne tik klaidų, bet ir vietoje susidarančių atliekų kiekį ir užtikrina, kad medžiagos statybos ir eksploatacijos procesų metu būtų naudojamos efektyviau“, – sako Ž. Stasiškienė.
„DI ir kitos informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama numatomos priežiūros ir energijos valdymo pastatuose dalimi. Šios technologijos gelbėja vykdant pastato sistemų priežiūrą, taupant išteklius ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį“, – dalijasi pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švęsti negalima laukti1
Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...
-
Kur pakasė kamuolį?1
Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...
-
Putinai šnara: cvirk, cvirk2
Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...
-
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?1
Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...
-
Kriminalizuos laisvą žodį?6
Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...
-
Ritualiniai protestai2
Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...
-
Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...
-
Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“8
Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada tvirtai žengė į tikrąją demokratiją – įteisino pornografiją. Nežinia, kiek įtakos tam turėjo Šiaurės Korėjos kariūnai, besiveržiantys į Rusiją vien dėl to, kad ten š...
-
Su gimtadieniu, Salomėja22
Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...
-
V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų177
Rinkimai baigėsi, Seimas – prisiekė. Sveikinu valdančiuosius ir Seimo Pirmininką su komanda. Šiuos žodžius tikėjausi parašyti ne tik Parlamento vadovui, bet ir naujajai Vyriausybei. Deja, ministrų kabineto paskyrimo neišlauki...