- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Piliečių grąžinimas į Lietuvą lėktuvais karantino metu valstybei atsiėjo beveik 150 tūkst. eurų, tačiau dalį šios sumos tikimasi padengti Europos Sąjungos lėšomis, sako susisiekimo ministras.
„Pagal šios dienos paskaičiavimus, 146,7 tūkst. eurų buvo kofinansuota skrydžiams, kur nebuvo pilno keleivių komplekto. Iš tos sumos apie 60 tūkst. eurų mes galime tikėtis kofinansavimo iš Europos Sąjungos lėšų“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Jaroslavas Narkevičius.
Pasak jo, daugiausia lėšų pareikalavo lėktuvas iš Balio – apie 73 tūkst. eurų, reisas Paryžius-Vilnius – apie 20 tūkst. eurų.
„Visas kitas lėšas mokėjo patys keleiviai, bilietų kaina buvo nemaža, reikia atsižvelgti, kad lėktuvai į vieną pusę skrido praktiškai tušti, taigi, ir kaina buvo didesnė“, – sakė ministras.
Anot jo, maždaug nuo kovo vidurio iki pirmadienio įvyko 21 specialus skrydis, jais atskrido 3253 piliečiai. Paskutinis skrydis iš Londono vyks balandžio 3 dieną.
Pasak ministro, tokie specialūs skrydžiai baigiami, nuo balandžio 1 dienos vyks tik bendri Europos Sąjungos repatriaciniai skrydžiai.
„Be abejo, mes dar sudarysime galimybę atskristi pavieniams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį Lietuvos piliečiams. Jeigu toks poreikis bus, tai mes kartu su Užsienio reikalų ministerija logistiškai svarstome tą klausimą, tačiau su užsakomaisiais skrydžiais šiai dienai statome tašką“, – sakė J. Narkevičius.
Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša teigia, kad karantino pradžioje konsulinėse duomenų bazėse užsiregistravo 6 tūkst. Lietuvos piliečių, pageidaujančių su diplomatinių atstovybių pagalba grįžti namo, o dabar tokių likę apie du šimtai.
„Šiandien atnaujinę duomenis galime kalbėti apie 200 Lietuvos piliečių, iš jų tik 122 (...) yra pateikę deklaraciją, kad prašo pagalbos sugrįžti ir sutinka sugrįžę saviizoliuotis“, – spaudos konferencijoje sakė L. Talat-Kelpša.
„Bandysime ir toliau bandome į juos (bendrus ES skrydžius – BNS) įsodinti mūsų piliečius ten, kur galima. Kitų sprendimų, tiesą sakant, šiandien nelabai ir turime. Nes iš likusiųjų tie, kurie dar negrįžo, dažniausiai yra tokiose geografiškai atokiose „kišenėse“, ir iš jų pargabenti žmones sudėtinga“, – sakė URM kancleris.
L. Talat-Kelpšos teigimu, Peru džiunglėse yra penki Lietuvos piliečiai, kuriems sunku pasiekti sostinę Limą. Po vieną pilietį yra Konge, Senegale, Kolumbijoje, šeši – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, aštuoni – Šv. Bartolomėjaus saloje, JAV įstrigę 22 jaunuoliai.
„JAV turime gana jautrų atvejį – 22 jaunuoliai, dar pilnametystės nesulaukę, pagal mainų programą studijavo, dabar jau pareiškė pageidavimą grįžti namo. Kiek mums žinoma, balandžio 3 dieną dešimt iš jų yra įsigiję bilietus minėtu repatriaciniu skrydžiu per Londoną turėtų sugrįžti į Lietuvą. Dėl kitų 12 irgi šiuo metu kalbame su globėjais JAV“, – sakė URM kancleris.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad artimiausiomis dienomis bus priimti sprendimai stabdyti skrydžius ir keltus Lietuvos piliečių grąžinimui.
„Daugiau rizikuoti neturime teisės. Ypač kalbant apie žmonių grįžimą iš šalių, kurios šiandien yra tikrų tikriausi viruso židiniai“, – teigė ministras pirmininkas.
Lietuvoje kovo 16 dieną paskelbtas karantinas, į šalį grįžę piliečiai privalo saviizoliuotis 14 dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Aplinkosaugininkai vykdys reidus medžioklės plotuose
Aplinkosaugininkai nuo pirmadienio tikrins medžiotojus, kaip šie laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. ...
-
Ursula von der Leyen Vilniuje ragino ES skirti daugiau dėmesio gynybai, bendradarbiavimui
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungos (ES) šalis daugiau dėmesio skirti gynybai ir glaudesniam bendradarbiavimui. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Telefonų naudojimo mokyklose ribojimas: ministerijų požiūriai išsiskyrė
Švietimo ministrei Ramintai Popovienei nematant poreikio reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, tą norėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Lietuvoje besimokančių ukrainiečių ugdymui Vyriausybė skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų
Vyriausybė Lietuvoje besimokančių Ukrainos karo pabėgėlių ugdymui finansuoti skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...