„Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine – vienuoliktokų pasiekti rezultatai šiemet bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į brandos egzamino galutinį balą“, – žurnalistams ministerijoje antradienį teigė G. Jakštas.

„Noriu pabrėžti, kad švietimo bendruomenė pritaria pačiai idėjai, kad valstybinis egzaminas turi būti laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis. Tokio modelio panaikinimas, manau, būtų didelis žingsnis atgal. Todėl šalindami trūkumus, privalome išlaikyti principus, padedančius siekti tikslo“, – pridūrė ministras.

Atšaukiami antros dalies lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimai

Taip pat, pasak G. Jakšto, ministerija siūlys atšaukti ir anksčiau suplanuotus antros dalies lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimus.

„Mūsų siūlymas, kodėl turėtų nebūti antros dalies patikrinimų, gimė iš bendravimo su pačiais dalykų mokytojais. Matome, kad yra kelios problemos – kai patikrinimas vyksta ugdymo proceso metu, tai sukuria iššūkius pačioms mokykloms suorganizuoti ir mokiniams sukuria papildomas įtampas, kai pamokas jie kartais baigia vėlai vakare, o anksti ryte turi būti tarpiniame patikrinime ir vėl eiti į pamokas (...) Taip pat įvertinome, kad ta dalis, numatyta antrajame matematikos tarpiniame patikrinime, vis tiek yra galutiniame egzamine. Tad jokios prasmės turėti antrą tarpinį patikrinimą nematome“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Nesiūlome, kad vienam dalykui būtų du tarpiniai patikrinimai. Mūsų siūlymas, (...) būtų – po 11 klasės, išėjus kursą, birželio mėnesį turėti sesiją, kuri būtų neprivaloma vienuoliktokams. Bet jei mokinys nori 12 klasėje turėti trumpesnius egzaminus ir atsiskaityti tik iš likusios dalies, dalį gali atsiskaityti 11 klasėje“, – teigė ministras.

Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine – vienuoliktokų pasiekti rezultatai šiemet bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į brandos egzamino galutinį balą.

Be to, šiemet tarpinius patikrinimus praleidusiems mokiniams, bus sudaryta galimybė dalyvauti valstybiniame brandos egzamine pilna apimtimi kitąmet, atkreipia dėmesį ministro patarėja bendrojo ugdymo klausimais Agnė Liucilė Grickevičė.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį ketina premjerei Ingridai Šimonytei pateikti atsistatydinimo pareiškimą.

Be to, ministras taip pat pranešė priėmęs už tarpinių patikrinimo įgyvendinimą atsakingo viceministro Ramūno Skaudžiaus atsistatydinimo raštą.

ELTA primena, kad kilus nepasitenkinimui dėl netinkamai parengtų tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduočių, ministras G. Jakštas buvo įteikęs premjerei I. Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo kol kas netenkinti.

Dėl kelių tarpinių patikrinimų ministras buvo sudaręs ekspertines komisijas.

Šiais metais pradėti tarpiniai patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

G. Jakštas: siūlymai dėl tautinių mažumų ugdymo iš esmės suformuluoti, yra mažai pakitę

Švietimo ministras G. Jakštas sako, kad siūlymai dėl ugdymo tautinių mažumų mokyklose iš esmės suformuluoti, jie mažai skiriasi nuo pradinių.

„Bus matyt, kiek pavyks jų užbaigt. Siūlymai iš esmės yra suformuoti, jie daug nesikeičia nuo to, ką buvome pateikę diskusijai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pokyčių gavo palaikymo iš savivaldybių, tautinių mažumų mokyklų ir mokinių.

Ministerija vasarį pasiūlė palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žadėjo tartis su visuomene.

Paklaustas, ar mato galimybę įgyvendinti siūlymus, ministras atsakė, kad „bus matyt“.

G. Jakštas anksčiau yra sakęs, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

Be to, anot jo, rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai – Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.