Pirmadienį Kaune prasideda tradicinis Frankofonijos mėnuo, kai ir eiliniai kauniečiai, ir profesionalai galės nemokamai lankytis įvairiuose Robero Šumano kultūros centro renginiuose.

Ne vien vynas ir kvepalai

Lietuviams Prancūzija pirmiausiai asocijuojasi su kvepalais ir vynu – menas, literatūra ar didžiausios (plotu) ES valstybės politika rikiuojasi po jų. Būtent pastarosioms temoms bus skiriama daugiausia dėmesio kovą Kaune vyksiančiuose frankofonijos renginiuose.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos (LPA) Kauno skyriaus pirmininkė Birutė Strakšienė įsitikinusi, kad lietuvių dalyvavimas Tarptautinės frankofonijos organizacijos (TFO) veikloje kasmet atveria vis naujų galimybių pažinti prancūzakalbių šalių kultūrą ir tradicijas, bendrauti jauniems žmonėms, įvairiems specialistams, geriau išmokti prancūzų kalbą.

"Anksčiau veikė daug įvairių frankofoniškų organizacijų, tačiau dabar jų gretos yra praretėjusios. Tik LPA gali pasigirti 20 metų veiklos stažu", – pasidžiaugė B.Strakšienė.

Buvo aristokratų kalba

Pašnekovė pabrėžė, kad pagrindinis TFO veiklos tikslas – puoselėti prancūzų kalbą ir kultūrą. Tad dėsninga, kad, pavyzdžiui, kovo 10-ąją vyks Prancūzų poezijos skaitovų konkursas, kuriame dalyvaus moksleiviai ir studentai iš įvairių Lietuvos kampelių.

"Šiemet leidžiame konkursantams skaityti originalo arba lietuvių kalba jų pačių pasirinktą prancūziškai rašančių autorių poeziją. Šį konkursą skiriame LPA 20-mečiui ir Lietuvos įstojimo į ES penkmečiui. Beje, pirmąjį skaitovų konkursą prieš 11 metų surengė aktorė Inesa Paliulytė, kuri yra LPA Kauno skyriaus komiteto aktyvi narė", – pastebėjo pašnekovė.

Kodėl Prancūzija tiek daug dėmesio, jėgų ir pinigų skirti savo kalbai ir kultūrai? B.Strakšienė nedvejoja: prancūzai nuo seno didžiavosi savo kalba, jos grožiu, kurį dar taip neseniai labai vertino pasaulio aristokratai. Tarpukario Kaune prancūzų kalba skambėdavo dažniau nei šiandien. Tuometinėje Lietuvoje taip pat veikė draugystės su Prancūzija draugija, šią kalbą mokėjo ne vien diplomatai, karininkai ar teisininkai. Lietuvoje buvo populiari prancūzų literatūra.

Saitai su prancūzų kalba ir kultūra – seni ir pačios B.Strakšienės giminėje. Vienas iš vertusiųjų į lietuvių kalbą prancūzų autorių romanus buvo B.Strakšienės dėdė, baigęs VDU prancūzų kalbos studijas. Jis išvertė Honoré de Balzaco romaną "Tėvas Gorijo".

Renginių kaleidoskopas

Frankofonijos mėnuo prasidės Belgijos ambasadoriaus Filipo Cumps'o paskaita apie šios šalies ir ES santykius, o baigsis kovo 30-ąją muzikiniu renginiu, kuriame prancūzų kompozitorių vokalinius kūrinius prancūziškai dainuos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Edmundas Seilius, o vakarą ves kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Apie šio mėnesio renginių ciklo svarbą Prancūzijai byloja tai, kad į uždarymo koncertą atvyks šios šalies ambasadorius.

Prancūzų kultūros gerbėjų laukia įdomūs renginiai apie kai kuriuos šios šalies Nobelio literatūrinės premijos laureatus (pranešėja – Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros vedėja doc. Genovaitė Dručkutė), apie garsųjį prancūzų menininką François-Xavier Fabre ir Lietuvą (pranešėjas – M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis).

Besidomintieji filosofija išgirs KTU profesoriaus Tomo Sodeikos paskaitą apie pancūzų filosofą Henri Bergsonas, Prancūzijos viduramžių istorijos labirintais vedžios VDU istorijos mokslų daktaras Rūstis Kamuntavičius.

Kaip visada, tikimasi sulaukti daug dalyvių jaunųjų frankofonų konferencijoje ir muzikos vakarėlyje. Beje, šiame planuojamame vakarėlyje numatoma prmejera – prancūziškai dainuos keturios VDU Teologijos fakulteto studentės.

Saugo savo kalbą

Šiuo metu pasaulyje yra apie 100 mln. kalbančiųjų prancūziškai. Atrodo, kad, nepaisant aktyvios anglų kalbos invazijos į visas šalis ir gyvenimo sritis, prancūzų kalba atkakliai tam priešinasi. Tai ypač ryšku Prancūzijoje, kur, priešingai nei Lietuvoje, prancūzai nenoriai įsileidžia svetimybes, saugo savo kalbos grožį ir pirmenybę, populiarindama ją kitose šalyse.

Ne be frankofoniškų organizacijų Lietuvoje pastangų čia yra palyginti tvirtos prancūzų kalbos pozicijos, kurios atsilaiko prieš anglų ir kitas kalbas.

Štai praėjusiais mokslo metais Lietuvoje prancūzų kaip pirmosios užsienio kalbos mokėsi 5095 moksleiviai (2006/2007 mokslo metais – 6486), kaip antrosios kalbos – 8143 moksleiviai (2006/2007 mokslo metais – 7969). Pagal šiuos rodiklius prancūzų kalba išlieka trečioji tarp dėstomų Lietuvoje užsienio kalbų (po anglų ir vokiečių).

Prancūzų kalba populiarėja

Prieš trejus metus TFO, Lietuvos, Belgijos, Liuksemburgo ir Prancūzijos vyriausybėms pasirašius memorandumą, mūsų šalies valstybės tarnautojai dalyvauja daugiametėje prancūzų kalbos mokymo programoje, kuriai TFO vien 2007 m. skyrė net 35 tūkst. eurų.

Prancūzų, kaip ES darbo kalbos, mokymo programoje dalyvavo 418 valstybės tarnautojų iš 33 institucijų. Anot B.Strakšienės, Briuselyje ne tik parlamentarams pravartu mokėti prancūziškai.

Gali būti, kad tie moksleiviai, kurie netrukus dalyvaus Frankofonijos mėnesio renginiuose (pavyzdžiui, prancūzų poezijos skaitovų konkurse), ateityje bus dėkingi frankofonams, kurie paakino gerai išmokti prancūzų kalbą. Beje, prancūzų kalbą studijuoti Kaune galima VDU ir KTU (čia rengiami techniniai vertėjai), kur pastebimai daugėja studentų, pasirenkančių prancūzų kalbą vietoje vokiečių kaip antrąją užsienio kalbą. Ji praverčia ne vien prancūziškai kalbančiose šalyse, bet ir įvairiapusiškai praturtina kalbantįjį šia nepaprasto skambesio kalba.

Frankofonija ir Lietuva

Sąvoka "frankofonija", apibrėžianti asmenis ir šalis, kur vartojama prancūzų kalba, atsirado 1880 m.

Prancūzų kalba yra vienintelė oficiali kalba Prancūzijoje, Monake, Benine, Burkina Fasoje, Konge, Dramblio Kaulo Krante, Gabone, Gvinėjoje, Malyje, Nigeryje, Senegale, Čade.

Viena iš oficialių kalbų greta kitų yra Belgijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Kanadoje, Burundyje, Kamerūne, Centrinėje Afrikoje, Komoruose, Džibutyje, Pusaujo Gvinėjoje, Haityje, Madagaskare, Mauricijuje, Toge, Ruandoje, Vanuatu.

2005 m. įsteigta Tarptautinė frankofonijos organizacija (TFO). Šiuo metu TFO veikloje dalyvauja 68 pasaulio šalys.

Kovo 20-oji – Tarptautinė frankofonijos diena, kuri Lietuvoje bus minima devintą kartą.

Stebėtojo statusas suteikiamas šalims, kuriose prancūzų kalba nėra pirmoji ar antroji.

Išsami informacija apie renginius teikiama LPA Kauno skyriaus būstinėje – R.Šumano kultūros centre (Gedimino g.43), tel. 203994, www.robertshuman.org.ktu.lt