Prezidentė Dalia Grybauskaitė starteginiu uždaviniu Vyriausybei kelia aiškios savižudybių prevencijos programos sudarymą.

Ketvirtadienį po šalies vadovės susitikimo su psichologais, visuomenininkais ir mokslininkais, su kuriais D. Grybauskaitė kalbėjo apie savižudybių paplitimo Lietuvoje sprendimus, jos patarėja Daiva Ulbinaitė pažymėjo, kad prieš šešerius metus patvirtinta savižudybių prevencijos strategija yra „popietinė ir neveiksminga“, o jos įgyvendinimui nėra numatyta nei realių priemonių, nei tinkamo finansavimo.

„Prezidentės teigimu, Vyriausybė turi labai rimtai, strateginiu lygmeniu imtis šios problemos sprendimo, tai neturi likti tik pažadu Vyriausybės programoje“, - žurnalistams po susitikimo sakė patarėja.

Pasak prezidentės, savižudybių prevencijos problema suprantama primityviai, ja daugiausia užsiima nevyriausybinės organizacijos, o rimto valstybės požiūrio ir konkrečių veiksmų nėra.

„Lietuvai svarbus kiekvienas žmogus. Vyriausybė turi rimtai imtis šios problemos sprendimo - turi būti parengta aiški savižudybių prevencijos programa su konkrečiomis priemonėmis ir finansavimu. Savižudybių prevencija turi būti kryptinga, ilgalaikė ir prieinama, o svarbiausia - veiksminga, žmonėms reikia realios psichologinės pagalbos“, - po susitikimo išplatintame Prezidentūros pranešime cituojama šalies vadovė.

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis pabrėžė, kad savižudybių problema išsprendžiama jai skiriant tinkamą dėmesį.

„Deja, šita problema visuomenė, politikai susirūpina tik tuomet, kai įvyksta ar vaiko savižudybė, ar žymaus žmogaus savižudybė ir tuomet visi susirūpiname, bet tiktai trumpam laikui. Dėl to mes, specialistai dirbantys šioje srityje, norime labai keisti šitą nuostatą - tai yra problema, kurią įmanoma išspręsti, ją įmanoma išspręsti tuomet, kai yra konkrečios priežastys, konkretūs veiksmai, vien tuščiomis deklaracijomis nieko nepadarysi. Tokia ir buvo mūsų iniciatyva kreiptis į prezidentę ir tiesiog su jos pagalba raginti, kad pagaliau tos realios priemonės būtų įgyvendintos“, - aiškino jis.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja Danutė Gailienė dėstė, kad vienareikšmiškai apibrėžti, kas žmones priveda prie savižudybės, negalima - tai paprastai būna ne viena priežastis.

„Paprastai vienos priežastis nėra. Kodėl mes sakome, kad pagalbą reikia pradėti kuo anksčiau - nes priežastys kaupiasi, įtampa didėja, ir tai gali tęstis metais, viena neišspręsta krizė neša kitas problemas, būsena blogėja, tada įsisuka koks nors užburtas ratas. Žodžiu, priežasčių susideda daug ir mūsų siūlymai - kuo anksčiau sudaryti galimybę žmonėms gauti pagalbą yra apie tai - kai pirmas konfliktas šeimoje, arba kai pirma kokia nors netektis, dėl kurios žmogus labai pergyvena, arba kai pirmą kartą vaikas patiria smurtą kokį nors. Kad tada aplinkoje būtų tinkama pagalba tą emocinį sutrikimą išspręsti, sumažinti. Tad neauga visos kitos priežastys“, - kalbėjo ji.

Kasmet Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių.