- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) priėmimo, plane numatyta centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos transformacija leis dalį iš biokuro išgaunamos šilumos pakeisti iš žemės gelmių, t. y. geotermine šiluma, išgaunama energija, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Strategijoje sudarytas veiksmų planas, kaip iki 2050 metų Lietuva galėtų tapti energetiškai nepriklausoma ir elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių apsirūpinančia valstybe.
„Šiandien (...) biokuras CŠT sistemose sudaro apie 80 proc., tuo metu projektuojame, kad 2050 metams (biokuras sudarys – ELTA) mažiau nei 50 proc. Visą tą kiekį turės pakeisti kitos technologijos, todėl mes didelį dėmesį skiriame aplinkos energijai. Į aplinkos energiją įeina geotermija“, – parlamento Energetikos ir darnios plėtros posėdyje trečiadienį kalbėjo I. Žilienė.
„Šilumos gamybos rinka yra konkurencinė ir šiluma, kuri yra pagaminama šilumos gamybos įrenginiais, su ja yra dalyvaujama šilumos supirkimo aukcionuose. Taip kad jos kaina turi būti konkurencinga, nes negalime investuoti technologijos, kurios savikaina bus aukštesnė negu (kitais būdais pagaminamos šilumos – ELTA) – biokuro įrenginiuose ar, tarkime, šilumos siurbliais, atliekinės šilumos. Čia yra tam tikrų iššūkių, kuriuos reikia skaičiuotis ir vertinti“, – tvirtino I. Žilienė.
Anot viceministrės, strategijoje numatytas šilumos ir elektros išgavimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – ne tik žemės šilumos, tačiau ir iš saulės, vėjo, bioatliekų ir kitų žaliųjų šaltinių gaminamą energiją. Šiems pokyčiams reikalingą infrastruktūrą, pasak I. Žilienės, planuojama finansuoti apie 19 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų.
„Numatyta beveik 19 mln. eurų investicijoms į šilumos siurblius. Čia reikia turėti omenyje ir susijusią įrangą, kuri yra būtina aplinkos ir atliekinės energijos surinkimui“, – teigė viceministrė.
CŠT sektoriaus įmonės, pasak I. Žilienės, į ES paramą galės pretenduoti nuo šių metų gruodžio mėnesio, kai ministerija planuoja pradėti skelbti kvietimus. Parama bus skaidoma į dvi dalis – Vidurio ir Vakarų bei visos likusios Lietuvos regionams.
„Finansavimas, aišku, nėra didelis, nes CŠT sektoriui finansuoti yra skiriama apie 20 proc. nuo visos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, žalinimui, transformacijai būtent energetikos sektoriuje“, – pridūrė I. Žilienė.
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, įgyvendinus strategijoje numatytus tikslus galima būtų sukurti apie 140 tūkst. darbo vietų, šalis sutaupytų 6 mlrd. eurų. Tiesa, strategijos įgyvendinimas, kaip jau minėta, šaliai galėtų kainuoti iki 150 mlrd. eurų.
Skelbiama, kad strategija leistų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarytų sąlygas šaliai pačiai visiškai apsirūpinti elektros energija ir kurtų konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: PVM susigrąžinti norintiems ne ES gyventojams nebereikės saugoti popierinių dokumentų
Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvoje apsipirkę ne Europos Sąjungos (ES) gyventojai, norintys susigrąžinti čia sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nebeturės saugoti popierinių atsiskaitymo dokumentų. ...
-
Ministerijai mažinant administracinę naštą ūkininkai įspėja: kai kurie sektoriai gali nukentėti
Žemės ūkio ministerijai pateikus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano keitimą, administracinės naštos žemdirbiams mažinimas tapo vienu iš ministro prioritetinių darbų, teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomk...
-
Nevyriausybinėms organizacijoms siūloma švelninti finansinės paramos gavimo sąlygas3
Finansinių ataskaitų nespėjusioms laiku pateikti nevyriausybinėms organizacijoms Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo švelninti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų gavimo sąlygas. ...
-
K. Starkevičius: už stumbrų, lūšių ir meškų padarytą žalą bus atlyginta3
Ūkininkams žadama atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą. ...
-
V. Lukoševičius: šiluma kitą sezoną kiek atpigs, bet sąskaitas didins 9 proc. PVM tarifas
Artėjantį šildymo sezoną šiluma turėtų šiek tiek atpigti, tačiau galutines sąskaitas už centralizuotai patiektą šildymą gyventojams didins grąžintas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, sako Lietuvos &sc...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų6
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...