- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keičiantis kartoms sunkiau rasti būdų, kokią tinkamą bendravimo formą ir kalbą pasirinkti bendraujant su atžalomis. Vis sunkiau pastebėti, kada tinkamas laikas vaikiškas temas bendraujant tėvams ir vaikams keisti suaugusiųjų pasaulio temomis. Į šį komunikacijos ratą pamažu įsitraukia prokurorai, siekiantys šviesti paauglius teisinio švietimo klausimais, ginti jų interesus ir padėti, kai nedrąsu klausti ar smalsu žinoti savo atsakomybių ribas. Apie darbą su nepilnamečiais ikiteisminių tyrimų metu kalbamės su Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Ligita Barauskiene.
– Kuo ypatingas darbas organizuojant ikiteisminius tyrimus, susijusius su nepilnamečiais asmenimis?
– Darbas su nepilnamečiais – specifinė veiklos sritis. Procesas tokiose bylose neįprastas, į jį įsitraukia daugiau bendradarbiaujančių institucijų, siekiančių apsaugoti net ir nusikaltusio nepilnamečio interesus. Žinoma, daug dėmesio skiriama ir nukentėjusiems nepilnamečiams, jų interesams ginti.
– Kokios nepilnamečių nusikaltimų tendencijos?
– Nepilnamečių nusikalstamumas visais laikais kėlė visuomenės susirūpinimą. Ypač teisėsaugos institucijų, skiriančių šiai sričiai ypatingą dėmesį. Tendencijos rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai kito ne tik nepilnamečių daromi nusikaltimai, bet ir darbas su nusikaltusiais vaikais. Nuo 2005 m. Lietuvoje nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo įtariami nepilnamečiai, sumažėjo net 75 proc. (nuo 4 759 iki 1 189).
Laikui bėgant kito ir padariniai, taikomi nusikaltusiems vaikams. Anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nubaudimui, būtent kriminalinės bausmės paskyrimui, šiuo metu orientuojamasi į vaiko elgesio korekcijas. Dažniausiai pirmą kartą nusikaltęs nepilnametis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos auklėjamojo poveikio priemonės. Būtent šios priemonės, mano nuomone, daro didelę įtaką sprendžiant atsakomybės klausimą.
Nepilnamečių nusikalstamumas šiandien sudaro labai nedidelę dalį bendro nusikalstamumo – vos 2,6 proc., tačiau keisti visuomenės požiūrį į tai sudėtinga. Akivaizdu, kad, siekiant suvaldyti nepilnamečių nusikalstamumą, pasiekta teigiamų rezultatų, o pakeisti visuomenės požiūrį, kad šiuolaikinis jaunimas nėra nusikaltėlių karta, sunku. Skaitydami paskaitas mokyklose skleidžiame informaciją, kad šiais laikais vaikai, paaugliai nusikalsta žymiai rečiau, sunkių smurtinių nusikaltimų padaroma daug kartų mažiau, tačiau visuomenės įsitikinimo taip greitai pakeisti nepavyksta.
– Kaip keičiasi nepilnamečių nusikaltimų pobūdis?
– 2024 m. Lietuvoje nepilnamečiai buvo įtariami 216 vagysčių: aštuoniomis įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, 114 – iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų, keturiolika transporto priemonių vagysčių. Palyginti su 2008 m., nusikalstamų veikų skaičius, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, itin sumažėjo. Pavyzdžiui, vagysčių skaičius smuko beveik dešimt kartų. Ypač sumažėjo nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų, vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, transporto priemonių vagysčių ir vagysčių iš transporto priemonių, viešosios tvarkos pažeidimų. Kiek menkiau sumažėjo seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir vagysčių iš parduotuvių (Informatikos ir ryšių departamento inf.).
Reikia pripažinti, kad yra sritis, kurioje nusikaltimų skaičius auga, – tai susiję su draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Nuo 2006 m. iki 2024 m. šis skaičius didėjo net keturis kartus. Prieš aštuoniolika metų nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, buvo įtariami 55 nepilnamečiai, o praėjusiais metais tokių asmenų buvo 249.
– Kaip manote, kas lemia nusikaltimų pobūdį ir nusižengti linkusį nepilnamečių elgesį?
– Vienareikšmio atsakymo nėra. Negalima įvardyti, kad keičiasi tik nepilnamečių daromos nusikalstamos veikos. Keičiantis visuomenei, kinta ir nusikalstamo elgesio formos. Įtaką darantys veiksniai įvairūs: nuostatos, aplinka, kai kuriais atvejais – smalsumas, gyvenimiškosios patirties ar žinių stoka.
Susitikimuose su moksleiviais kalbame apie jų atsakomybes, atskiras nusikalstamo elgesio formas tarp nepilnamečių ir pastebiu, kad vaikai nuoširdžiai nustemba, kai išgirsta, kad tam tikras elgesys gali būti laikomas nusikaltimu. Vaikai drąsūs ir smalsūs, klausia, kas yra pornografija, kada už viešosios tvarkos pažeidimą atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, koks elgesys jų atžvilgiu nenormalus ir kada reikėtų ieškoti pagalbos.
– Kiek svarbus pedagogų ar tėvų vaidmuo formuojant nepilnamečio atsakomybės jausmą?
– Šiuo atveju sakyčiau, kad tiek pedagogai, tiek tėvai yra svarbiausi šio mechanizmo elementai. Jų pastangos akivaizdžios. Bendraujant su mokyklų bendruomenėmis, pedagogais matyti, kad greta ugdymo proceso nepamirštama ir aktyviai dirbti šiais klausimais. Vaikų teisės, pareigos ir atsakomybės labai aiškiai išdėstytos ir mokinio elgesio taisyklėse. Bendraujant su vaikais akivaizdu, kad jiems šios temos nesvetimos, diskutuotinos, tačiau kiek teikiama informacija pasiekia ir paveikia atskirą jaunuolį, sunku pasakyti.
– Kaip rasti ryšį su jaunuoliais per ikiteisminius tyrimus?
– Dirbti su vaikais, paaugliais pasitelkiami psichologai, teisėsaugos institucijose taip pat specializuojamės dirbti su nepilnamečiais. Ši veiklos sritis – ne tik specifinė, bet ir prioritetinė, todėl besispecializuojantiems šioje srityje prokurorams reguliariai organizuojami mokymai, seminarai, diskusijos su įvairių sričių specialistais. Ikiteisminio tyrimo metu įsijungia nemažas ratas bendradarbiaujančių institucijų. Užtikrinamas procesas ir pasitelkiami įgūdžiai bendrauti su vaiku taip, kad jo atmintyje liktų kuo mažiau traumuojančių ir emocinę sveikatą žalojančių padarinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą
Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Į šalies saugumui svarbias veiklas siūloma įtraukti susisiekimą autobusais
Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo į strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui veiklų sąrašą įtraukti keleivių vežimą autobusais tiek vietinio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais. ...
-
Po sprogimų daugiabučiuose – svarbūs pokyčiai: ką turės daryti kiekvienas gyventojas?
Suskaičiuoti nuostoliai Vilniaus Naujininkuose sprogus daugiabučiui. Remonto darbus, panašu, teks padengti patiems gyventojams, tačiau kai kuriems kompensuoti žada savivaldybė. Vilniuje sprogus jau dviem namams, atsiranda siūlymų, kad visų daugi...
-
Plinta atviras dvyliktokų laiškas: kiek galima mus mulkinti?
Socialiniuose tinkluose plinta viešas dvyliktokų laiškas. „Kada nustosime būti mulkinami? Nusibodo tylėti“ – neslėpė mokiniai. ...
-
Norite nemokamai išmokti valdytą droną? Turime gerų žinių!
Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiem...
-
Juodoji įtraukiojo ugdymo pusė: po agresyvaus bendraklasio smūgio trečiokas atsidūrė ligoninėje
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje įvykęs incidentas atskleidė įtraukiojo ugdymo spragas. Devynerių metų berniukas buvo sunkiai sužalotas klasės draugo. Nukentėjusiojo tėvai teigia, kad mokykloje nebuvo imtasi jokių priemonių, nors apie pan...
-
Naujausi duomenys apie oro užterštumą: ar pataria nekelti kojos iš namų?
Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį pateikė naujausius duomenis apie oro užterštumą. ...
-
Aikštelė – neįveikiama kliūtis: vairuotojai skęsta duobėse
Panevėžiečiai jau ne vienerius metus susiduria su didele problema. Dariaus ir Girėno gatvėje prie prekybos centro „IKI-Žara“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra išvarpyta didelių duobių. Vairuotojai, kurie renkasi &sc...
-
Apdovanoti sportui ir olimpizmui nusipelnę jubiliatai
Ketvirtadienį sausio 23 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) Vilniuje pagerbti ir apdovanoti jubiliejų minintys sportui ir olimpizmui nusipelnę žmonės. Apdovanojimus jubiliatams įteikė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevi...
-
Vilnius perėmė Europos žaliosios sostinės titulą
Trečiadienį Vilnius oficialiai tapo 2025 metų Europos žaliąja sostine. Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, iškilmingos ceremonijos metu šis titulas perimtas iš Valensijos. ...