Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst. 411.

„Ženkliai pagausėjo mūsų šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų, o štai ukrainiečių bendruomenė sumažėjo“, – nurodoma pranešime.

Vis dėlto Lietuvoje gyvenantys Ukrainos piliečiai tolau sudaro didžiausią šalyje gyvenančių užsieniečių dalį. Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje iš viso gyveno 84 tūkst. 734 ukrainiečiai, 2023-ųjų pradžioje – 94 tūkst. 891.

Migracijos departamento teigimu, tikėtina, kad šį mažėjimą nulėmė „Ukrainos karo pabėgėlių migracijos pokyčiai“.

Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių – nuo 48 tūkst. 804 iki 58 tūkst. 347.

„Baltarusijos piliečiai išlieka viena iš gausiausiai į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių grupių, antra po ukrainiečių, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Jiems netaikomi imigracijos ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, todėl baltarusiai netrukdomi gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje.“

Nežymiai padidėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius. Metų pradžioje šalyje gyveno 15 tūkst. 706 rusai, 2023-ųjų viduryje – 16 tūkst.193.

„Nors Rusijos piliečių imigracijai buvo įvesti ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, visgi tikėtina, kad dalis jų spėjo atvykti iki ribojimų įvedimo arba turėjo anksčiau išduotas vizas, kurias turėdami galėjo kreiptis dėl leidimų gyventi išdavimo Lietuvoje“, – svarsto E. Gudzinskaitė.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. 2023 m. sausį šis rodiklis buvo – 6,67 procento.

Skaičiuojant kas pusmetį, paskutinį kartą Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus mažėjimas, nors ir nežymus, buvo fiksuotas 2016-ųjų sausį.