Plačiau apie šią situaciją pasakojo Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Cholinienė.

– Daug kam užkliuvo teksto turinys. Sako, kad galbūt jis nėra korektiškas. Kokios jūsų įžvalgos?

– Didžiausia diskusija kilo dėl vieno teksto. Tai buvo Alio Balbieriaus tekstas „Aš žudžiau jūrų žvaigždes“. Tame tekste turime vieną žodį, kuris ir sukėlė daug tų diskusijų. Aš galiu pacituoti tą sakinį, manau, visiems įdomu: „Dalies vadinamųjų žvaigždžių ir nuvorišų prabangos demonstracija iš tiesų nedaug skiriasi nuo vargšo ekshibicionisto, viešai demonstruojančio savo organą“. Manau, kad šis sakinys ir sukėlė tą pasipiktinimo bangą. Dėl to, kad tai yra intymu, dėl to, kad yra toks gan aštrus žodis. Konkrečiai šitas tekstas gan sarkastiškai, ironiškai liečia vieną svarbiausių šių dienų problemų. Tokį perdėtą prabangos demonstravimą viešojoje erdvėje, tokį gal net jos šlovinimą. Dėl to A. Balbierius pasirenka tokią aštrią leksiką, kad pabrėžtų prabangos problemą. Mes kaip tik savo pamokose ir mokome, kad kartais tam tikra žodžio raiška leidžia pasiekti teksto autoriui tikslą. Manau, kad čia nėra problema, o kaip tik toks mokinio mokymas mąstyti kritiškai, vertinti tą, ką tu skaitai.

– Ar tekstas siekė sukritikuoti turtingus žmones?

– Tekstas kritikuoja ne šiaip turtingus žmones. Būti turtingu žmogumi nėra yda. Kritikuojamas perdėtas demonstravimas ir tai siejama su tuštybe. Kada žmogus viduje yra tuščias, sutikite, labai dažnai jis tą kompensuoja savo išore. Apsikrauna tam tikrais daiktais, pinigais ir kitais dalykais. Tai šita problema ir yra keliama. Ne paties turto, o to apsėdimo, manijos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tinkama tai palyginti su ekshibicionistu?

– Manau, kad ši raiška tikrai tinkama. Tik intelektualus žmogus, kokius mes ir siekiame išugdyti mokykloje, supras šitą palyginimą.

– Ar vienuoliktokai gali rinktis tekstus? Kiek tekstų pateikiama? Kaip visa tai vyksta?

– Mokiniai neturi galimybės pasirinkti. Ruošimosi patalpoje jie įsiveda savo kodą ir gauna vieną tekstą. Tekstai keičiasi kas du mokinius. Bet tekstai mus nustebino. Jie buvo skirtingos apimties, o šis tekstas, apie kurį kalbėjome anksčiau, jis duotas tik 230 žodžių. Čia gal jo problema, nes kiti mokiniai gavo arti 500 žodžių. Tada atsiranda tokia nelygybė, kodėl vienas mokinys per 20 minučių turi perskaityti trumpesnį tekstą, o kitas ilgesnį. 

Konkrečiai šitas tekstas gan sarkastiškai, ironiškai liečia vieną svarbiausių šių dienų problemų.

– Kokių pastabų Nacionaliniai švietimo agentūrai, kuri organizuoja visą tekstų atrinkimą, turi lituanistai?

– Kaip ir minėjau, tekstų ilgių skirtumas. Jie pasakė, kad nesuprato. Tai eilinė problema – aiškios komunikacijos stoka, nes kažkodėl visi Lietuvos lituanistai suprato, kad A lygio tekstai bus 500 žodžių, o B lygio tekstai 400 žodžių. Ir dabar išsiginti šitų žodžių viešumoje bandant save išsukti, manyčiau, yra neetiška ir nemandagu.

Situaciją pakomentavo ir Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Ugdymas turi nešti tam tikrą žinią. Suprantu, kad gal čia buvo noras pakalbėti apie tvarumą, atsakomybes, bet pats tekstas – labai radikalus. Sulyginti žmogaus turto turėjimą su psichikos sutrikimu? Tai stigmatizuoja didelę visuomenės grupę. Aš čia jau gal kaip psichiatras pasakysiu, kad taip negalima. Aš irgi esu kažkur liežuvį paleidęs ir panaudojęs šizofrenijos terminą, bet to daryti nereikėtų ir negalima. Tai – žmonės, kurie turi sutrikimų, psichikos problemų. Manau, kad tai neetiškas lyginimas. Gal tekstą rašęs žmogus pats neturi supratimo, ką su kuo reikia lyginti. Juk žmogus nekaltas, kad turi tą sutrikimą“, – sakė A. Veryga.