Tiksliai nežinoma, kiek Rusijos nusikalstamo pasaulio kapitalo gali cirkuliuoti mūsų šalies ekonomikoje

Lietuvos institucijos nežino, kiek turto mūsų šalyje turi Rusijos nusikalstamos grupuotės, tačiau teigia, kad Lietuva netapo rusų mafijos “pinigų plovykla”. Rusiškos mafijos skverbimasis į Latvijos ekonomiką jau tapo problema, apie kurią prabilo aukščiausi kaimyninės valstybės pareigūnai. Tuo tarpu atsakingos Lietuvos žinybos, nors ir teigia, kad rusų nusikaltėliai nelabai domisi mūsų šalimi, pripažįsta, kad būtų naivu neigti bent minimalų jų dalyvavimą Lietuvos ekonominiame gyvenime.

Latviai susidūrė su problema

Šiomis dienomis Latvijos vidaus reikalų ministras Maris Gailis pareiškė, kad šioje šalyje nekilnojamąjį turtą karštligiškai superka Rusijos organizuotos nusikaltėlių grupuotės, kurios tikisi įsigijimus įteisinti Latvijai kitąmet tapus Europos Sąjungos nare.

M.Gulbis teigė esąs įsitikinęs, kad “Rusijos nusikaltėliai nesnaudžia”. Jis pridūrė, kad Latvijos teisėsaugos institucijų užduotis yra sulaikyti asmenis, kuriais prisidengdamos nusikalstamos grupuotės įsigyja nekilnojamojo turto.

Pasak Latvijos VRM vadovo, Rusijos nusikaltėliai bandys įteisinti Latvijoje įsigytą turtą po to, kai šalis taps ES nare. Be to, manoma, kad įteisinti turtą bus bandoma darant įtaką valdžios institucijoms ir pareigūnams. Todėl, norint užkirsti kelią tokiems bandymams, būtina užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp Latvijos ir tarptautinių teisėsaugos institucijų.

Anot latvių ministro, keistis turima informacija kliudo nepakankamas Latvijos ir Rusijos politinis bendradarbiavimas.

Kai kurių ekspertų duomenimis, Rusijos mafija užsienyje jau valdo maždaug 100 milijardų JAV dolerių turtą ir kasmet bando investuoti dar po 5-6 mlrd. dolerių.

Netapome “pinigų plovykla”

“Lietuvoje nepastebime kažkokio ypatingo antplūdžio”, - “Kauno dienai” sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas Makauskas, paklaustas, ar rusų nusikaltėliai yra nusitaikę į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje yra kitokia teisinė padėtis nei Latvijoje. Pavyzdžiui, griežtesni turto deklaravimo ir jo teisėtumo įrodymo įstatymai.

Tačiau neatmetama galimybė, kad rusų nusikalstamos grupuotės gali per trečiuosius asmenis įsigyti turto. “Tokius atvejus sudėtinga įrodyti, tačiau įvairios tarnybos stengiasi tai pastebėti ir sutrukdyti tokiems procesams”, - sakė V.Makauskas.

VSD atstovas spaudai tvirtino, kad pastebimas šiek tiek kitoks procesas - rusų kapitalo veržimasis į Lietuvos ekonomiką. “Tai daroma įvairiomis formomis - dalyvaujant tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis valstybinio turto privatizavime, investuojant į esamas ir naujas įmones”, - teigė jis.

Tačiau VSD kartu su kitomis specialiosiomis tarnybomis paprastai tikrina į Lietuvą ateinančio rusų kapitalo kilmę ir teikia savo išvadas atitinkamoms institucijoms, sprendžiančioms dėl tokio kapitalo dalyvavimo privatizavime arba investicijose.

V.Makauskas pripažino, kad nėra lengva atskirti legalų rusų kapitalą nuo nelegalaus. “Tačiau tas faktas, kad Lietuva tikrai netapo rusiškų nelegalių “pinigų plovykla” arba tai, kad Lietuvoje tikrai nėra vadinamosios “rusų mafijos”, matyt, įrodo, jog kova su rusišku nelegaliu verslu mūsų šalyje yra pakankamai efektyvi”, - nurodė jis.

Turi daug pinigų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas sutiko, kad Lietuva išvengė vadinamojo “etninio nusikalstamumo”. “Pasižiūrėkit, Italijoje, pavyzdžiui, vis minima rusų mafija. Matyt, ji ten yra. Lietuvoje apie tai negirdėti”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Tačiau A.Sadeckas nenorėjo sutikti, kad nešvarūs rusų pinigai aplenkia Lietuvą. Tik jų egzistavimo mastai Lietuvoje, parlamentaro nuomone, net negali būti lyginami su atitinkama problema Latvijoje ar dar kurioje nors valstybėje.

“Dauguma valstybių susidūrė su tuo didžiuliu antplūdžiu, nes rusų mafijos pinigai yra išties gigantiški. Todėl visiškai neigti, kad Lietuvoje išvengėme jų atėjimo, negalima. Kita vertus, nematyti, kad jie būtų masiški. Tikriausiai Lietuva netapo ta šalimi, į kurią rusų nusikaltėliams būtų įdomu investuoti arba masiškai plauti pinigus”, - samprotavo A.Sadeckas.

Nepaisant net ir nedidelių rusų nusikalstamo pasaulio skverbimosi į Lietuvą apimčių, A.Sadecko nuomone, “šis procesas kelia nerimą”: “Mūsų institucijos jaučia problemą, stengiasi pastatyti tam užtvaras. Tenka tik apgailestauti, kad neturime net apytikrių duomenų, kiek turto Lietuvoje gali turėti rusų mafija pati savaime arba per kokius nors trečiuosius asmenis”.

Prisiminė “Stumbro” atvejį

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas “Kauno dienai” pripažino neturintis tikslios informacijos apie galimą rusų nusikaltėlių dalyvavimą perkant nuosavybę Lietuvoje. “Gavęs žinių iš Latvijos apie jų pareigūnų susirūpinimą ten vykstančiais procesais, paprašiau mūsų atitinkamų žinybų pateikti man savo turimą medžiagą šiais klausimais. Kol kas jos neturiu”, - teigė patarėjas.

Kita vertus, jis tvirtino, kad naivu būtų manyti, jog nešvarūs Rusijos pinigai nesiveržia į Lietuvą. “Kad ir pastarasis “Stumbro” privatizavimo procesas parodė šią tendenciją. Mūsų atitinkamos struktūros išsiaiškino vieno iš galimų “Stumbro” pirkėjų santykį su nelabai švariais rusų pinigais ir įspėjo apie tai Valstybės turto fondą. Taigi kelias nelegalių lėšų atėjimui į Lietuvos alkoholio pramonę buvo užkirstas. Panašių pavyzdžių būta ir daugiau”, - kalbėjo R.Ačas.

Jis nenorėjo plačiau komentuoti kitų Lietuvos pareigūnų minčių apie tai, kad mūsų šalis netapo rusų mafijos “pinigų plovykla”. “Neturiu nei to įrodymų, nei paneigimų. Paprasčiausiai neturiu pakankamai informacijos tuo klausimu”, - pastebėjo Prezidento patarėjas.

Vienas atvejis

Nepaisant patikinimų, kad Lietuvoje viskas atrodo gana neblogai, vis dėlto, pasitaiko įtartinų istorijų, susijusių su nelabai “švariais” asmenimis ir pinigais iš Rusijos, Baltarusijos ar kitų ekskomunistinių kraštų.

Ryšiais su nusikalstamu pasauliu įtariami asmenys, atvykę iš Rytų, kartais sugeba legalizuotis Lietuvoje. “Kauno diena” jau prieš porą metų rašė apie vieną tokį atvejį.

1995 metais į Lietuvą nelegaliai atvyko toks Baltarusijoje gimęs Vladimiras Tichanovičius. Lietuvos pilietybė jam niekada nebuvo suteikta, jam taip pat nebuvo išduotas ir leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Nepaisant to, V.Tichanovičius sugebėjo gauti padirbtą lietuvišką pasą Vladimiro Panamariovo vardu. 1997 metais jis buvo sulaikytas Vilniuje, o 1999-aisiais nuteistas už papirkimą ir gyvenimą su suklastotu pasu.

1999 metais V.Tichanovičius buvo paleistas iš kalėjimo, tačiau neišgabentas nei į Baltarusiją, nei patalpintas į nelegalų centrus Rukloje arba Pabradėje. V.Tichanovičius buvo paleistas į laisvę, neišdavus jokio asmens dokumento. Bet netrukus jis sugebėjo pasidaryti savo ankstesniojo suklastoto paso kopijų, gauti joms notaro patvirtinimą. Su šiomis kopijomis V.Tichanovičius kelerius metus nevaržomai gyveno Lietuvoje.

Taip ir liko neaišku, disponuodamas iš kur gautais pinigais V.Tichanovičius įsigijo nekilnojamojo turto Vilniaus rajone, taip pat kelis brangius automobilius. Namą jis sugebėjo parduoti. Įtariama, kad V.Tichanovičius galėjo užsiimti ir nusikalstama nelegalia veikla, galbūt netgi buvo susijęs su kai kuriomis Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis. Tokiu atveju jis galėjo veikti ir rusų mafijos skatinamas bei padėdamas jai įsigyti Lietuvoje kokios nors legalaus turto.

Tačiau Lietuvos teisėsaugos institucijos nutyli, ar tikrai taip buvo.