Seimas atsižvelgė į dviejų - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų valdymo bei veiklos modelio. Tokį sprendimą pasveikino prie Seimo susirinkę urėdijų darbuotojai.

Prieš Dalios Grybauskaitės veto balsavo 103 Seimo nariai, už - 8 , o susilaikė 4 parlamentarai.

D.Grybauskaitė iš karto po balsavimo pareiškė, kad miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė, o įstatymą ji vetavo premjero prašymu.

Tokiu balsavimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl ko darbo netektų apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai teks prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą.

Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Bronius Bradauskas teigė, kad nereikia keisti tvarkos, nes miškų ūkis valdomas gerai: „Jeigu mūsų miškai pripažinti pasaulyje tvarkomi geriausiai, tai sakykite, kaip jų valdymas blogiausias. Jeigu valdymas blogiausias, tai būtų ir tvarkomi prasčiausiai, bet yra atvirkščiai“.

„Nesupantu, kam naikinti urėdijas“, - Seime teigė „darbietis“ Gediminas Jakavonis.

Pasak jo, urėdijos dabar dirba gerai: moka mokesčius, saugo ir veisia miškus, suteikia žmonėms sezoninio darbo. Jis pasiūlė įvertinti generalinio urėdo Rimanto Prūsaičio, sukėlusio diskusijas dėl urėdijų stambinimo, elgesį.

Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Artūras Skardžius pareiškė, kad įstatyme neturėtų būti reglamentuotas konkretus urėdijų skaičius. Pasak jo, miškai valdomi neefektyviai.

„Kubinis metras medinos Lietuvoje generuoja 9 eurus, o Latvijoje - 13, Švedijoje - beveik 15“, - aiškino A.Skardžius.

Socialdemokratas Andrius Palionis akcentavo, kad urėdijos gali eksportuoti medieną į visą Europos Sąjungą - turi kokybės reikalavimus atitinkančias licencijas.

„Jeigu nedirbtų visos urėdijos pagal vieną kurpalių, visos būtų pelningos“, - teigė parlamentaras. Pasak jo, nuostolingai dirba tik 5 urėdijos.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pareiškė, kad urėdijų stambinimą remia šalies medienos pramonė.

Ekonomikos komiteto narus Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme - tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“: „Jeigu Vyriausybė norės reformų, tegu ateina į Seimą, tegu siūlo kitą skaičių vietoj 42, bet turės reikiamai pagrįsti“.

Premjeras balsavime nedalyvavo, nors opozicijos lyderis Andrius Kubilius siūlė jį į posėdį iškviesti.

Teigiama, kad trečdalis urėdijų nepasiekia minimalios 5 proc. pelningumo normos, o pernai urėdijų pelnas smuko 11 proc.

Dėl atidėliojamos miškų ūkio pertvarkos Lietuva yra sulaukusi pastabų iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).

Lietuva turi per 2 mln. hektarų miškų.