Už tai balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo vienas, šeši parlamentarai susilaikė.

„Įvyko labai svarbus istorinis pokytis – žemaičių krašte atsirado poligonas“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdas Rakutis.

Jis pabrėžė, kad būtina ugdyti praktinius karių įgūdžius, nes jie gins Lietuvą, jeigu kils grėsmė.

„Iš tikrųjų užuojauta Šilalės ir Tauragės gyventojams, jie nepasimokė iš Mažeikių, Akmenės žemaičių, kurie padarė, kad tokių poligonų nebūtų. Žinoma, buldozeriu visada galima nustumti, Šilalė ir Tauragė buvo nustumtos saldainių patrupinimu – truputį nuolaidų, truputį gražių pažadų, kad bus vienaip ar kitaip. Pasirodo, ir taip galima žmones apgauti“, – pareiškė prieš poligonus balsavęs „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Po balsavimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dėkojo už priimtą sprendimą ir pabrėžė, kad naujai valdžiai teks įkurti divizijos dydžio poligoną.

„Ne manevrinio, bet pilnaverčio, kad mūsų kariuomenė turėtų visas reikalingas sąlygas“, – sakė jis ir žadėjo paramą.

Įvyko labai svarbus istorinis pokytis – žemaičių krašte atsirado poligonas.

Svarstydami poligonų steigimą numatantį įstatymo projektą kelių Seimo komiteto nariai vyko į vietą, bendravo su jų bendruomenėmis, rajonų vadovais, suinteresuotais asmenimis. Atsižvelgus į jų argumentus, nutarta poligonų teritorijas sumažinti: Tauragės rajone plotas sumažintas 13 proc. arba 565 hektarais, Šilalės – 12,5 proc. arba 335 hektarais.

Iki tol planuota, kad Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Be to, po pataisymų komitetuose numatyta, kad poligone nebus šaudoma koviniais šoviniais, tik mokomaisiais-imitaciniais, jis bus skirtas manevravimui.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, poligonų teritorijos taip pat atitrauktos nuo gyvenviečių, sodybų, rekreacinių teritorijų, rezervato, kapinių.

Steigiant poligonus iš dalies gyventojų bus perimti miško plotai ir sodybos, perimtas turtas bus kompensuojamas finansiškai, turto vertinimą atliks Nacionalinė žemės tarnyba.

Poligonų teritorijose yra saugomų teritorijų, todėl Aplinkos apsaugos ministerija sudarys apsaugos sutartį su žemės, miškų valdytoju. Joje bus identifikuota, kur reiktų vengti neigiamo poveikio, kirtimų, apkasų įrengimo, važinėjimo transportu.

Taip pat siūloma užtikrinti galimybę kariuomenei naudotis poligonų teritorijomis vos tik priėmus įstatymą ir nelaukiant žemės sklypų atidalinimo procedūros pabaigos.

Be kita ko, norima nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami.

Ketvirtadienį Seimas taip pat planuoja priimti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas kitas medžioklės plotas.

Tokiu būdu parlamentarai reaguoja į dalies medžiotojų kritiką, kai steigiant poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose iš medžiotojų būrelių bus paimti jų medžioklės plotai.

Naujų poligonų steigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys yra teigęs, kad minėtų poligonų nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, o Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.