Tai numatyta Seimo nutarimo projekte dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių.

Tai yra panašus karių skaičius, kuris buvo patvirtintas 2020–2021 metams.

Anot ministerijos, naujame mandate 2022–2023 metams numatytas prisidėjimas prie dviejų naujų tarptautinių operacijų – „Takuba“ Malyje ir ES mokymo misijos Mozambike.

Prancūzijos vadovaujamai operacijai „Takuba“ ketinama skirti iki 30 karių, rašoma nutarime.

Anksčiau planuota, kad Lietuva į „Takuba“ siųs karinį transporto orlaivį „Spartan“ su 12 karių – pilotų ir logistikos specialistų.

Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022-ųjų vidurio, į šią tarptautinę operaciją ketinama siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, konkrečiai – du štabo karininkus.

Anot KAM, nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradės dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022-2023 metais neviršys 50 karių.

Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ dalyvaus iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 bei 20 karių.

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.