Seime ginčijamasi dėl Vyriausybės pasiūlytų, tačiau parlamento komitetuose gerokai pakoreguotų įstatymų, kurie esą galėtų atverti kelią prieštaringai vertinamos energetikos bendrovės „Leo LT“ reorganizavimui ar išardymui.

Tikisi didesnės valstybės įtakos

Penktadienį Seimas po svarstymo pritarė Atominės elektrinės įstatymo pataisoms, kurias ketinama priimti kitą savaitę. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikisi, kad šios pataisos leis valstybei pasididinti savo įtaką nacionaliniu investuotoju vadinamoje bendrovėje „Leo LT“ ir leis ją pertvarkyti ar net išformuoti.

Šiuo metu 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo valstybė, likusius 38,3 proc. - „Maxima“ prekybos tinklų savininkų valdoma „NDX energija“. Įstatymo pataisose be kita ko numatyta, kad valstybė turi siekti turėti du trečdalius bendrovės ir taip įgyti sprendžiamąjį balsą, galutinai nustumiant nuo valdymo privačius investuotojus. Tai esą leistų Vyriausybei priimti sprendimą dėl „Leo LT“ išformavimo, ko reikalauja dalis visuomenės ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicija įtaria klastą

Tačiau dalis Seimo narių nėra tikri, ar tikrai tokie Vyriausybės atstovų planai yra realūs. Netgi „Leo LT“ priešininkai įžvelgia daugybę problemų, susijusių su tų tikslų įgyvendinimu.

Opozicijos lyderis, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis tvirtino esąs už tai, kad, pasak jo, neskaidriai gimęs projektas būtų numarintas. „Vaizdžiai tariant, mes siūlome ir valstybei, ir privačiam investuotojui susirinkti savo žaislus ir išsivaikščioti po skirtingas smėlio dėžes. Bet šis projektas, regis, tik sukels smėlio audrą, bet iš esmės neišspręs problemos“, - sakė jis, pareikšdamas, kad didesnė dalis tvarkiečių neparems projekto.

Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad Vyriausybė nė nemano išformuoti „Leo LT“, todėl esą įstatymas sukurtas tik tam, kad visiems būtų apdumtos akys.

Įžvelgė Konstitucijos pažeidimą

„Šis projektas yra naudingas tik „NDX energijai“, bet ne Lietuvos valstybei. Atleiskit, bet negaliu jam pritarti“, - pareiškė vienas aršiausių „Leo LT“ kritikų parlamentaras Julius Veselka. Jis įsitikinęs, kad privatus investuotojas ras, kaip prisiteisti iš valstybės didžiules lėšas, jeigu ši imtųsi vienašališkai koreguoti prieš metus pasirašytą sandorį dėl „Leo LT“ įsteigimo.

„Man įdomu, kaip bus bandoma padidinti valstybės dalį toje bendrovėje? Iš naujo pervertinant turtą? Bet dabartinėmis sąlygomis viso turto vertė suzmeko, todėl ar neatsitiks taip, kad valstybės dalis bus įvertinta dar mažiau nei 61 proc.? Įtraukiant į vertę Kruonio hidroakumuliacinę ir Kauno hidroelektrines? Bet ir jos dabar vertos ne tiek daug, kiek anksčiau. Įnešant papildomą piniginį įnašą? Bet valstybės biudžetas skylėtas ir tiek šimtų milijonų paprasčiausiai nėra“, - savo abejones dėstė J.Veselka.

Socialdemokratų atstovas Vytenis Andriukaitis abejojo, ar parengti įstatymų projektai atitinka Konstituciją ir paragino preventyviai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis „pasufleruotų“, kaip galima būtų atsikratyti „Leo LT“, jeigu apskritai tai yra būtina daryti.

Teisininkai buvo pateikę savo vertinimą

Tačiau nei šiam, nei kitiems opozicijos pasiūlymams nebuvo pritarta. Valdančioji dauguma sugebėjo 70 balsų prieš 6 ir 22 parlamentarams susilaikius patvirtinti Atominės elektrinės įstatymo projektą po svarstymo. Kitą antradienį turėtų įvykti jo priėmimas.

Lyginant su Vyriausybės teiktu projektu dabar jis gerokai sušvelnėjo, atsižvelgus į kelias dešimtis teisininkų pastabų. Pavyzdžiui, teisininkai buvo nurodę, kad nėra galimybės „įstatyme imperatyviai nurodyti, kad valstybei priklauso du trečdaliai akcijų“. Mat ši nuostata gali būti įgyvendinta ne valstybės vienašališkai priimtu įstatymu, bet tik „Leo LT“ visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendus padidinti įstatinį kapitalą ir taip pakeičiant akcijų pasidalinimą valstybės naudai. Tai reiškia, kad būtinas visuotiniame akcininkų susirinkime blokuojantį balsų paketą turinčio privataus akcininko „NDX energijos“ sutikimas atiduoti valstybei daugiau kaip du trečdalius „Leo LT“ akcijų.

Todėl, pasak teisininkų, įstatyme turi būti nustatytas ne imperatyvas, bet tik siekiamybė, kad valstybė turėtų du trečdalius akcijų. Į tai parlamentarai atsižvelgė, svarstydami projektus komitetuose.

Vis dėlto, „NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius pareiškė, kad ir sušvelnintame projekte tebėra daug teisinių spragų. Jis taip pat abejojo Vyriausybės nuoširdumu, kai ši kalba apie žūtbūtinį „Leo LT“ išformavimą.