- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Seimo narių siūlo penkeriems metams nukelti asmens prievolę pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, atlikti pasekmių vertinimą Lietuvos pilietybės netenkančiam asmeniui.
Pataisomis siekiama, kad Lietuvos paso netekimo procesas įgijus kitos šalies pilietybę nebūtų toks automatizuotas.
Pagal devynių parlamentarų teikiamą siūlymą, kitos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai turėtų apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai po Lietuvos pilietybę patvirtinančio dokumento galiojimo datos pabaigos.
„Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – rašoma prie pataisų pridėtame aiškinamajame rašte.
Projektu siūloma pilietybės netekimo procedūrą siūloma papildyti pasekmių vertinimu asmeniui ir valstybei, o tai turėtų padaryti teismas.
Projektu taip pat siūloma, kad pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet ir prezidentas. Prezidentui būtų suteikiama išimtinė teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jei pilietybės neteksiantis asmuo dėl to susidurtų su neigiamomis pasekmėmis.
Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
„Esame diasporinė tauta, be to, mažėjanti, todėl tikimąsi, kad tokiu projektu pilietybės netekimo procedūros nebūtų automatinis procesas, koks yra dabar, bet būtų atliekamas pasekmių asmeniui, netenkančiam pilietybės, ir valstybės interesams vertinimas bei suteikiama galimybė pačiam asmeniui dalyvauti tokiame procese ir pateikti savo argumentus bei poziciją“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Anot dokumento, šiuo metu Pilietybės įstatyme numatytas pilietybės automatinis netekimo procesas kelia abejonių.
„Šiuo metu procedūra yra visiškai automatinė, nėra išklausomas pats žmogus, nėra gilinamasi į asmens ryšius su valstybe, kitos valstybės pilietybės įgijimo motyvus, asmens naudą, nešamą mūsų valstybei, nėra svarstoma, kokios bus neigiamos pasekmės asmeniui ir valstybei, kuri per metus tokiu būdu netenka apie tūkstantį Lietuvos Respublikos piliečių, jiems įgijus kitos valstybės pilietybę“, – teigiama jame.
Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato 11 išimčių, kada Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiais. Daugiausia jų susijusios su tuo, kad dėl sovietų okupacijos dalis lietuvių buvo priversti palikti tėvynę ir gyventi svetur.
Tuo metu emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę dvigubą pilietybę turėtų daugiau Lietuvos piliečių.
Tačiau jau du kartus per referendumą nepavyko surinkti reikiamo rinkėjų balsų skaičiaus Konstitucijai pakeisti, mat už dvigubos pilietybės išplėtimą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.
Reaguodami į nesėkmingus referendumus, dalis politikų bando siūlyti priemones, nesikertančias su Konstitucinio Teismo sprendimais dėl teisių į daugybinę pilietybę išplėtimo.
Parlamente šiuo metu svarstomos dvi su tuo susijusios įstatymų pataisos.
D. Asanavičiūtės projektu siūloma leisti dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.
Kitu projektu, kurį teikia daugiau kaip pusė Seimo narių, siūloma, kad Lietuvos pilietybės neprarastų asmuo, įgijęs ir NATO valstybės narės pilietybę.
Vis dėlto birželį Seimo Teisės departamentui išaiškinus, kad abi šios pataisos prieštarauja Konstitucijai, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė jų svarstyme padaryti pertrauką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM organizuos kampaniją apie kibernetinį saugumą, skirtą gyventojams nuo 46 metų2
Krašto apsaugos ministerija (KAM) organizuos informacinę kampaniją, skirtą informuoti visuomenę apie kibernetinį saugumą ir pristatyti būdus, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių incidentų, didinti atsparumą. ...
-
R. Vaikšnoras: vokiečių brigados atvykimas yra puiki galimybė investuotojams13
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, kad šalies karinių pajėgų plėtra, didėjančios išlaidos gynybai ir galiausiai vokiečių brigados atvykimas kurs naujas galimybes šalies verslui ir investuotojams. Genero...
-
Kauno rotušėje vėl vyksta santuokos ceremonijos5
Atnaujintoje Kauno rotušėje nuo šios savaitės vėl vyksta santuokos ceremonijos. ...
-
Vilniaus kalėdinė čiuožykla šiemet – Rotušės aikštėje2
Kalėdinė ledo čiuožykla Vilniuje šiemet bus įrengta Rotušės aikštėje. Duris ji atvers lapkričio 30-ąją ir veiks beveik du mėnesius. ...
-
Spalio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Spalio 20-oji, sekmadienis, 42 savaitė. ...
-
Senamiesčio apmokestinimo fiasko: vėl imamasi pokyčių113
Smulkusis verslas masiškai traukiasi iš Kauno senamiesčio. Per du mėnesius jau bankrutavo arba užsidarė daugiau nei 10 barų, kavinių ir parduotuvių. Savivaldybė, neseniai apmokestinusi senamiestį, dabar jau rengia lengvatas, kad žmonės...
-
Sveikatos sistemos biudžetas auga iki beveik 4 mlrd.: kas iš to pacientams?8
Sveikatos sistemos biudžetas kitąmet auga iki 4 mlrd. eurų. Ministras tikina, jog pacientams daugės nemokamų tyrimų, kompensuojamųjų vaistų. Žada, kad trumpės ir eilės pas gydytojus. Bet kritikai teigia, kad pinigai metai iš metų prapuola d...
-
Žuvo aktyvus paramos Ukrainai organizatorius L. Jakas21
Sekmadienį žuvo vienas paramos Ukrainai organizatorių Linas Jakas. Šią žinią savo „Facebook“ paskyroje paskelbė keliautojas ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius. ...
-
Seimas sudarė 2026 metų Lietuvai svarbių datų kalendorių1
Seimas sudarė 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią rezoliuciją priėmę parlamentarai atsižvelgė į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo sv...
-
Remontuojant aikštę prie Seimo, VAT planuoja dalį jos aptverti stulpeliais3
Remontuojant Nepriklausomybės aikštę prie Seimo, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) planuoja dalį jos aptverti metaliniais stulpeliais. ...