- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjus pensijai daugelis žmonių susiduria su klausimu, kaip toliau išnaudoti savo gyvenimo patirtį ir jaustis reikalingiems. Šį klausimą dažnai girdėjo ir „Senjorų pasaulio“ įkūrėja Vida Greičiuvienė, o iš to visai neseniai gimė graži iniciatyva – senjorus įtraukianti į savanorystę.
Idėja gimė netikėtai
Nors savanorystę daugelis sieja su savęs ieškančiu jaunimu, šių dienų realybė atskleidžia kiek kitokias tendencijas – į savanorystę vis dažniau leidžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Pasak V. Greičiuvienės, savanorystė senjorams suteikia ne tik galimybę padėti kitiems, bet ir prasmės jausmą, padeda kovoti su vienišumu.
„Kiekvienam žmogui gyvenime svarbu jaustis reikalingam. Neretai išėjus į pensiją kasdienybėje atsiranda tuštuma – kyla klausimas, ką dabar daryti, kaip įprasminti savo laiką ir išnaudoti sukauptą gyvenimo patirtį. Savanorystė tampa puikia galimybe paįvairinti gyvenimą naujomis spalvomis. Ji ne tik leidžia padėti kitiems, bet ir suteikia prasmės, nes jaučiamės reikalingi, galintys dalytis savo žiniomis ir prisidėti prie bendruomenės“, – sako V. Greičiuvienė.
Kaip pasakoja V. Greičiuvienė, pirmieji žingsniai senjorų savanorystės skatinimo link buvo žengti prieš kelerius metus. „Senjorų pasaulio“ komanda jau ilgą laiką į savo veiklą įtraukdavo savanorius senjorus, kurie padėdavo organizuoti renginius, rūpinosi komunikacija, marketingu ir įvairiais kitais klausimais.
„Vienu metu pastebėjome, kad norinčių savanoriauti buvo daugiau, nei turėjome veiklų. Būdavo, ateina pas mane moterys ir klausia: „Vida, ką mes galime daryti? Kur galime prisidėti?“ O aš ir suku galvą, ką pasiūlyti“, – prisimena ji.
Supratusi, kad negali visų norinčių „priglausti“ savo organizacijoje, Vida ir jos komanda pradėjo ieškoti kitų organizacijų, prie kurių veiklos galėtų prisidėti senjorai. Galimybių ėmė rastis viena po kitos – kai kurie senjorai pradėjo savanoriauti „Sidabrinėje linijoje“, kiti teikia pagalbą globos įstaigoje „Senevita“, dar kiti – dramos teatre.
„Šiuo metu tariamės ir su ansambliu „Lietuva“, kuris kviečia mūsų senjorus prisijungti prie vaikams skirto spektaklio „Pelėda Drulija“. Čia senjorai pasitiks vaikus ir palydės juos į salę. Džiugu, nes tai ne tik pagalba, bet ir bendravimas tarp kartų, kuris yra labai svarbus. Nemaža dalis senjorų turi anūkų, kurie gyvena užsienyje, tad kai kuriems to bendravimo su mažaisiais stinga“, – sako „Senjorų pasaulio“ įkūrėja.
Neretai išėjus į pensiją kasdienybėje atsiranda tuštuma – kyla klausimas, ką dabar daryti, kaip įprasminti savo laiką ir išnaudoti sukauptą gyvenimo patirtį.
Norinčiųjų netrūksta
Nors senjorų įsitraukimas į savanorystę Lietuvoje auga, jis vis dar nėra toks didelis, kaip kai kuriose užsienio šalyse. Pasak V. Greičiuvienės, taip gali būti todėl, kad nemaža dalis senjorų apskritai nežino apie tokią galimybę ir neturi aiškios informacijos, kaip tai daryti.
„Žinome, kad daug žmonių nori savanoriauti, bet ne visi žino, nuo ko pradėti. Mūsų tikslas – suteikti jiems pagalbą ir rasti vietą, kur jie jaustų pilnatvę, galėtų būti naudingi savo gyvenimiška patirtimi. Pensinis amžius – puikus metas užsiimti prasminga veikla“, – sako Vida ir priduria, kad tuo įsitikinti netrunka matydama sėkmingus pavyzdžius. O jų tikrai nestinga!
„Turime net tokių pavyzdžių, kai žmonės dėl savanorystės išeina net į išankstinę pensiją. Viena mūsų ypatinga senjorė, kuri po ilgų darbo metų banke išėjo į pensiją, pasakojo, kad išėjusi iš darbo sulaukė kolegės klausimo: „Tai ką tu dabar veiksi?“. Tuomet ji atsakė: „Eisiu savanoriauti“. Ji seniai svajojo apie savanorystę, tai buvo vienas iš jos tikslų. Ir ką manote – dabar ji yra prisijungusi prie mūsų komandos, savanoriauja, padeda su apskaita, atsako į skambučius ir aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, prisideda prie bendruomenės gyvenimo. Tokios istorijos išties labai įkvepia“, – šypsosi V. Greičiuvienė.
Prasminga veikla
Prie visuomeninio gyvenimo prisidėti norintys senjorai ieško ne tik prasmingos, bet ir asmeninius interesus atspindinčios veiklos. V. Greičiuvienė pastebi, kad dėl šios priežasties jie neretai susiduria su sunkumu – rasti savanorius priimančią organizaciją, kuri „atlieptų“ senjoro gyvenimišką patirtį.
„Susidomėjimas savanoryste išties yra nemažas, tačiau savanorystė nelygu savanorystei. Tai puikiai iliustruoja kad ir tokia situacija: vieno susitikimo Klaipėdoje metu pasakojau moterims, kaip Vilniuje senjorai savanoriauja senelių globos namuose. Pamačiau, kaip jų akys nušvito, nemaža dalis norėjo prisidėti prie tokios savanorystės, tačiau viena moteris netikėtai pasakė: „Aš dešimt metų slaugiau savo mamą, nenoriu to daugiau daryti.“
Girdėdama panašias istorijas, V. Greičiuvienė pradėjo ieškoti skirtingų organizacijų, prie kurių veiklos savanoriškai galėtų prisidėti senjorai. „Matome, kokie skirtingi mūsų senjorų interesai – vieni nori darbuotis teatre, kiti – padėti vaikams, rūpintis gyvūnais ar tiesiog bendrauti su žmonėmis. Svarbiausia – leisti jiems pasirinkti, kaip ir kur prisidėti. Dėl šios priežasties užsibrėžėme tikslą – surinkti dešimt organizacijų, į kurias galėtume pakviesti savanoriauti senjorus Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Kviečiame visus prisidėti“, – ragina „Senjorų pasaulio“ įkūrėja.
Savanoriauti norinčius senjorus ir juos priimti galinčias organizacijas V. Greičiuvienė ragina kreiptis elektroniniu paštu: info@senjorupasaulis.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus3
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...
-
Mirė architektė Švabauskienė3
Pirmadienį eidama 96-uosius metus mirė architektė Aldona Švabauskienė, praneša Lietuvos architektų sąjunga. ...