Už tai balsavo 64  parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė.

„Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad ši bendrija seniai registruota ir gali veikti, o valstybės pripažinimas suteiks jai tam tikrų privilegijų.

Anot jo, valstybės pripažinimas suteikiamas, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje, tai reiškia, kad ji turi būti pakankamai gausi, o jos veikla apimti kelias žmonių kartas.

„Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes tai yra keli tūkstančiai žmonių, niekaip negaliu jų laikyti gausia grupe, ir veiklos laikotarpis vis dėlto yra ne toks jau ilgas – keliasdešimt metų geriausiu atveju“, – sakė J. Razma.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgis teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai bus privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos prilyginamos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.

XX amžiuje įkurta „Romuna“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.

Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti bei mylėti. Anot „Romuvos“, gyva yra ir saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir panašiai.

Šventybę įkūnija dieviškosios galios: Dievas (Praamžius, Sotvaras ...), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės. Bendrijos teigimu, šventumas reiškiasi per gamtą, taip pat gerbiama šventoji ugnis ir duona, šventieji medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai, gyvūnai ir kita, „nes jie yra dievų tarpininkai, pasireiškiantys šventame laike ir šventoje erdvėje“.

Nuo 2014 metų „Romuvos“ krivės pareigas eina Inija Trinkūnienė.

Pernai rugsėjį Seimas buvo atmetęs siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, jis taip pat nesutiko imtis alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius Strasbūro teismo išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.

2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Po šio EŽTT sprendimo pernai Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė I. Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.