Suskubo dengti

„Klaipėda“ jau rašė, kad pirmadienį po pietų pustrečių metų vaikas įkrito į neuždengtą inžinerinių tinklų vamzdį.

Mergytę išgelbėjo ugniagesys, ištraukęs ją už striukės gobtuvo, vaikas labai išsigando ir sušalo.

Po viešai paskelbtos žinios apie šį įvykį dienraščio „Klaipėda“ redakcija išsiaiškino, kad Bruzdeilyno kaime yra ne vienas, o daugybė neuždengtų šulinių, kurie lengvai prieinami žmonėms.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietos gyventojai stebėjosi, kaip toks mažas vaikas galėjo įkristi į styrantį vamzdį sklype, apaugusiame krūmais, kur daug pernykštės žolės.

Iškart po nelaimės keli labiausiai matomi šuliniai buvo uždengti, tačiau jų būsimų namų vietose yra labai daug, tad pavojus neatsargiųjų vis dar tyko.

Nemoka gyventi kaime

Incidentas įvyko gyventojų namų savininkų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ teritorijoje. Čia gyvenamųjų namų kvartalą vystyti sumaniusi bendrovė prieš kelerius metus bankrutavo, o jos turtą valdyti perėmė vieno banko dukterinė kompanija.

Mes galime tik geranoriškai paraginti susitvarkyti, bandyti pabudinti jų sąmoningumą.

Pasak bendrijos pirmininko Arvydo Ekčio, ilgą laiką sklypai priklausė dukterinei banko įmonei, tad darbai čia nevyko, dalis komunikacijų šulinių neteko savo dangčių, turtą valdanti įmonė sklypų neprižiūrėjo.

Anksčiau bendrijai vadovavusi moteris pasakojo, kad bendrauti su minima įmone buvo sunku, teko bylinėtis dėl daugybės dalykų. O ir dabar dar tik rengiami statyboms sklypai kitiems gyventojams yra lyg skaudulys – neuždengti šuliniai, laukuose pasklidusios šiukšlės, statybininkų teršiami ir gadinami keliai.

„Kiekvienas, nusipirkęs sklypą, galvoja, kad gali daryti, ką nori. Daug žmonių nesupranta, kad čia visai kitoks gyvenimas nei miesto daugiabučiame name, nemoka gyventi kaime. Jie nesuvokia, kad turi prižiūrėti melioracijos griovius, elgiasi su jais lyg savo nuosavybe. Tokioje bendrijoje dirbti reikia turėti geležinius nervus“, – pasakojo anksčiau bendrijai vadovavusi moteris.

Vyks masinės statybos

Pastaruoju metu reikalai pajudėjo iš mirties taško.

Pasak A.Ekčio, šią žiemą parduoti visi sklypai, bet ne visi juos įsigiję savininkai suskubo užtikrinti saugumą.

Kai kurie savininkai būsimos sodybos vietos net nėra aplankę, ne vienas jų gyvena užsienyje, todėl pasirūpinti savo nuosavybe negali.

„Bendrija yra iki privataus sklypo ribų, administracija negali brautis į privačias valdas, o atviri šuliniai yra būtent jose. Mes galime tik geranoriškai paraginti susitvarkyti, bandyti pabudinti jų sąmoningumą. O daug kas galvoja, kad pirmininkas yra dievas ir viską gali, – atviravo A.Ektis. – Dabar išgyvename pereinamąjį laikotarpį. Kol pavasarį įsivažiuos darbai, truputį užtruks. Šią vasarą pas mus bus daug judesio, prasidės masinės statybos, neparduotų sklypų jau nėra.“

Bendrijos administracija rūpinasi bendromis erdvėmis ir kitu visiems nariams priklausančiu turtu: keliais, nuotekų sistema ir kt.

Bendrijos pirmininkas žadėjo pats apeiti kol kas neužstatytus sklypus, apžiūrėti, ar visi šuliniai uždengti, kalbinti jų savininkus.

Bendrijoje jau gyvena apie 20 sodybų savininkai, bendrija turi apie 80 narių.