- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sodininkų mėgėjų bendrijos, kurių per 1200, skundžiasi Seimo aplinkos apsaugos komitetui, kad savivaldybių priežiūrai vis dar neperduodami bendrijų keliai, nors įstatymas priimtas prieš metus.
Esą tuo savivaldybės nesuinteresuotos. Savivaldybių asociacijų atstovai tikina, kad trūksta aiškios tvarkos ir lėšų.
Septynias gatves turinti Vilniaus rajone įsikūrusi sodų bendrija, pasak pirmininko, pati įsirengė keliukus, pati ir prižiūri. Čia kiek daugiau nei 100 sklypelių šeimininkų, iš jų ketvirtadalis gyvena nuolat.
Kone prieš metus priimtos įstatymo pataisos numato, kad nuo šių metų rugpjūčio bendrijų prašymu sodų keliai turėtų būti perduodami savivaldybėms pagal vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.
Tačiau „Beržo“ bendrijos vadovas sako, kad labai retai kur bendrijos yra išsipirkusios ir kelius, dažniausiai jie yra valstybės žemėje.
„Šiuo atveju, kad gatvę perimtų savivaldybė, turėtų viską daryti Nacionalinė žemės tarnyba, ir savivaldybės jas perimti, kaip įstatymas numato“, – sako Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos narys Pranas Kupčikas.
Aplinkos ministerijos skaičiavimu, iš viso gali tekti perimti 10 ar 15 tūkstančių kilometrų bendrijų kelių. Kol kas taip padarė tik Raseinių ir Kelmės savivaldybės. Kitur darbai stringa, ypač prie didžiųjų miestų, kur ir sodų bendrijų daugiausiai.
„Mes Kaune pradėjome pagal tą įstatyme numatytą tvarką įgyvendinti. Pradėjome matavimo projektus, pradėjome bandyti registruoti. Paaiškėjo, kad bendros tvarkos nėra. Registrai nori vienos tvarkos, Žemės tarnyba – kitos, o Aplinkos ministerija dar kitos“, – teigia Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.
„Reikėtų pirmiausiai parengti ir patvirtinti tuos teisės aktus, kuriuos numato įstatymas. Kai tie aktai bus patvirtinti, tuomet bus aiški to perdavimo seka ir numatytos lėšos, kurios turėtų būti skirtos kelių perdavimui. Ir tada turėtų procesas pajudėti“, – tikina Savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė.
Šią problemą aptariant Seimo aplinkos apsaugos komitete, Aplinkos ministerijos valdininkai aiškino, kad tam tikra tvarka savivaldybėms perimti bendrijų kelius parengta, bet nepatvirtinta vyriausybės.
„Jie parengė programą, bet vyriausybės kanceliarija dėl kažkokių priežasčių jos nepriėmė ir nurodė Aplinkos ministerijai parengti taisykles. Kol kas ji negali jų rengti, nes tai ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Žemės ūkio, Teisingumo ministerijų kompetencijos“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Darius Ulickas.
Kodėl stringa ši tvarka, Aplinkos apsaugos komitetas žada aiškintis kitame posėdyje. Bus kviečiami vyriausybės kanceliarijos, Žemės tarnybos bei Registrų centro atstovai.
Vėluojant nustatyti, kokia tvarka iš sodų bendrijų turi būti perimami keliai, geriausiu atveju tam lėšų būtų skirta 2017 m. Tuomet savivaldybės iš Kelių fondo galės finansuoti ir perimtų kelių priežiūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas1
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Artimieji šokiruoti: iš Jonavos ligoninės paimtas ne tas kūnas ir kremuotas
Jonavoje – neeilinė drama. Iš morgo dingo moters palaikai. Pasirodo, jos kūnas iš ligoninės per neapsižiūrėjimų, o gal aplaidumų virtinę, vietoje kitos velionės atsidūrė krematoriume ir buvo kremuotas. ...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus8
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...