Motyvų palikti vaiką gyvybės langelyje pasitaiko įvairių, pastebi specialistai. Kai kurie tėvai į gyvybės langelius savo kūdikius atneša, nes neturi galimybių juos užauginti, o kiti tikisi, kad vaiką ten galės palikti tol, kol užsiims kita veikla, o vėliau galės jį tiesiog pasiimti atgal.

„Buvo gana jauni žmonės. [...] Jų motyvas – norėjome išeiti, pasibendrauti su draugais, neturėjome, kur palikti vaikelio. Jų toks gyvenimo būdas, kad jie dažnai nori kažkur išeiti, bet vaikas kaip ir tampa kliūtimi. Jie – socialiai nepasiruošę šeimai. Galbūt taip pasielgė ir iš nežinojimo, kad po to vaikelį susigrąžinti yra labai ilga procedūra“, – LRT Radijui sako Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų vyriausioji socialinė darbuotoja Erika Kosej.

Savo ruožtu Kauno Prano Mažylio gimdymo namų akušerė Edita Sabanskienė ir Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Viktorija Grežėnienė pataria gyvybės langeliuose kūdikius palikusių mamų neteisti, nes niekada nėra aiškūs tikrieji motyvai.

„Pastoja ir pagimdo ne per vieną dieną. Jos turi ilgus devynis mėnesius apgalvoti, ką reikia daryti. Nei reklama, nei informacija [...] neprivers atsisakyti vaiko, jeigu jis laukiamas ir mylimas. Būna tam tikrų situacijų gyvenime. Jau geriau, kad tas langelis būtų“, – įsitikinusi V. Grežėnienė.

Vaikus dažniau atneša per Kalėdas ir Velykas

Anot V. Grežėnienės, nuo 2009 m. jų įstaigos gyvybės langelyje buvo palikta 14 naujagimių – šeši berniukai ir aštuonios mergaitės. Moters teigimu, visi šie vaikučiai negrįžo į vaikų namus, o iš karto pateko į šeimas, kuriose ir auga. Vieną vaikutį mama susigrąžino pati. „Teisės aktai numato, kad jaunesnis nei trijų mėnesių kūdikis negali būti įvaikintas. Jis gali būti tik globojamas, todėl kiekviena mama, palikusi vaikelį gyvybės langelyje, atlikusi DNR testą, gali jį susigrąžinti“, – nurodo V. Grežėnienė.

Ji pabrėžia, kad nederėtų smerkti kūdikius gyvybės langeliuose paliekančių mamų, nes niekada nėra žinoma, kodėl žmogus priėmė tokį sprendimą. LRT Radijo pašnekovė atkreipia dėmesį, kad priežastys gali būti labai įvairios: pogimdyvinė depresija, jaunas mamos amžius, prasta socialinė padėtis ir kt.

„Galiu pasakyti pavyzdį – šiais metais buvo paliktos trys mergaitės. Prie vienos, kuri buvo palikta gegužės mėnesį, buvo pridėtas raštelis. Jame – atsiprašymas, kad mama neturi galimybės auginti vaiką. Taip pat buvo parašyta, kada, kokio ūgio, svorio mergaitė gimusi ir kad ji paskiepyta. Jeigu būtų tam tikros tarnybos, kurios laiku pastebėtų ir suteiktų tokiai mamai psichologinę pagalbą, galbūt situacija būtų kitokia“, – svarsto V. Grežėnienė.

Paliktiems kūdikiams vardus sugalvoja patys įstaigos darbuotojai, kurie ir būna pirmieji žmonės, atsakingi už vaikutį. Kai randamas kūdikis, užpildomas vaiko radimo langelyje aktas, vaiką apžiūri globos namų medikai. Minėtame akte įrašomi vaiko vardas ir pavardė, radimo laikas, vaiko būklė. „Po to kviečiama policija ir greitoji pagalba. Policija užfiksuoja patį įvykį ir greitoji išsiveža kūdikį apžiūrai į ligoninę. Paprastai iš ligoninės pas mus vaikai niekada nebegrįžta – patenka į šeimas“, – tvirtina V. Grėženienė.

Specialistė pastebi, kad vaikai į gyvybės langelį dažniau atnešami per Kalėdas arba Velykas. Pasak V. Grežėnienės, per šešerius gyvybės langelio veikimo metus jų įstaigoje nė vienas vaikas nebuvo atneštas vasarą.

Susigrąžinti vaiką užtrunka ne trumpiau nei mėnesį

Toks pat gyvybės langelis veikia ir Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose. Jis čia įkurtas prieš ketverius metus. Anot vyriausiosios socialinės darbuotojas E. Kosej, per tuos metus buvo palikti trys kūdikiai.

„Darbuotojams pavyko pasikalbinti dviejų iš šių kūdikių tėvus – nustatyta vaiko tapatybė ir netgi palikti vaiko asmens dokumentai, gimimo liudijimas. Tokiu atveju yra daug paprasčiau dirbti su šeima, ir vaikai netgi grąžinami atgal“, – pasakoja E. Kosej.

Jos teigimu, pasikalbėti su vaikutį palikti norinčiais tėvais pavyko todėl, kad jie dar nebuvo apsisprendę, ką daryti, ir neskubėjo pasišalinti. Specialistės tvirtinimu, po to su šiomis šeimomis bendravo specialistai, socialiniai darbuotojai. Vaikai buvo grąžinti tėvams.

E. Kosej nurodo, kad tėvų, norinčių palikti savo vaikus gyvybės langelyje, motyvai būna labai įvairūs. Vienu iš šių dviejų minėtų atvejų priežastis – mamos amžius ir spaudimas iš aplinkos. Specialistės tvirtinimu, jauna mergina norėjo palikti savo vaikelį, nes nesulaukė palaikymo ir netgi buvo skatinama vaiką atiduoti į globos namus.

„Kitu atveju buvo gana jauni žmonės. [...] Jų motyvas – norėjome išeiti, pasibendrauti su draugais, neturėjome, kur palikti vaikelio. Jų gyvenimo būdas toks, kad jie dažnai nori kažkur išeiti, bet vaikas kaip ir tampa kliūtimi. Šie žmonės – socialiai nepasiruošę šeimai. Galbūt taip pasielgė ir iš nežinojimo, kad po to vaikelio susigrąžinimo procedūra užtrunka labai ilgai“, – svarsto E. Kosej.

Specialistė nurodo, kad labai dažnai, kai mamos ateina pasiteirauti, koks tai langelis, tenka informuoti, kad jis sukurtas, siekiant apsaugoti vaiko sveikatą ir gyvybę, o ne tam, kad būtų galima pasinaudoti galimybe vaiką palikti nakčiai, parai ar tam laikotarpiui, kol tėvai bus užsiėmę. Tėvai taip pat yra perspėjami, kad vaiko susigrąžinimo procedūra nėra paprasta ir užtrunka gana ilgai.

„Mes informuojame vaiko teisių tarnybą apie vaikelio atsiradimą langelyje. Surašomi protokolai. Toliau su vaiką susigrąžinti norinčia šeima dirba specialistai, ji įtraukiama į rizikos grupę. Vidutiniškai, kol šeima gali susigrąžinti vaikelį, viskas užtrunka 1–1,5 mėn. Jeigu vaiko teisių specialistai mato, kad tai – socialiai nebrandi šeima, nepajėgi savarankiškai auginti vaiką, kol šeima yra paruošiama, procedūra gali užtrukti ir dar ilgiau“, – sako E. Kosej.

Akušerė: gal tos mamos tiesiog per silpnos

Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose gyvybės langelis veikia penkerius metus. Čia rasti šeši berniukai ir šešios mergaitės. Sykį buvo atnešti dvyniai. Gimdymo namų akušerė E. Sabanskienė pasakoja, kad, suskambus skambučiui, pranešiančiam, kad gyvybės langelis buvo atidarytas, apima tikrai nemalonios emocijos.

„Žinokite, nejauku. Būna, kad langelį atidaro praeiviai. Stresas. Man teko paimti. Jausmas nekoks. Bėgi į antrą aukštą. Kojos virpa. Nežinai, ar kūdikis ten gyvas, ar ne. Paskui, kai paimi vaiką, jį atiduodi ir dar eini dirbti – priiminėji kitų mamų gimdymus, nėra smagu“, – pripažįsta medikė.

Ji prisimena ir vieną atvejį, kai į gyvybės langelį buvo atneštas ką tik gimęs vaikas. „Kai atidariau langelį, pamačiau vaikutį, susuktą į palaikį apklotėlį. Paskui pamačiau kruviną galvytę. Iš karto matėsi, kad vaikutis – ką tik gimęs. Kol su juo bėgau iki skyriaus, nežinojau, ar jis gyvas, ar ne. Ačiū Dievui, kad prie skyriaus durų sukrenkštė. Tarsi akmuo nuo širdies nukrito“, – pasakoja E. Sabanskienė.

Ji taip pat pataria neteisti, kūdikius gyvybės langelyje paliekančių mamų. Medikės nuomone, norint užauginti vaiką, reikia drąsos ir ištvermės, kurių toms mamoms galbūt trūksta. Ji svarsto, kad kai kurioms mamoms gali būti tiesiog baisu, jos gali neturėti, kur su kūdikiu gyventi, kaip jį užauginti.

„Įsivaizduoju, jeigu devynis mėnesius nešioji, lauki ir jau turi planus, kad jį kažkur atiduosi... Gal jos silpnos. Man atrodo, kad tiesiog per sunku. Jos nepasitiki savo jėgomis. Nėra psichologinės pagalbos mamoms. Jos tikrai reikia. Juk ne iš gero gyvenimo palieka vaikus“, – sako E. Sabanskienė.

Jai pritaria ir Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų direktorė „Pastoja ir pagimdo ne per vieną dieną. Jos turi ilgus devynis mėnesius apgalvoti, ką reikia daryti. Nei reklama, nei informacija [...] neprivers atsisakyti vaiko, jeigu jis laukiamas ir mylimas. Būna tam tikrų situacijų gyvenime. Jau geriau, kad tas langelis būtų“, – įsitikinusi V. Grežėnienė.

Pirmasis gyvybės langelis įrengtas dar XII a. pabaigoje Vatikane, Šv. Dvasios ligoninėje, kur buvo priimami ir prižiūrimi mamų palikti kūdikiai. Prancūzijoje gyvybės langeliai atsirado XVII a., o pirmieji tokie šiuolaikiniai langeliai 2000-aisiais įrengti net keliose valstybėse: Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Japonijoje.

Lietuvoje šiuo metu veikia devyni gyvybės langeliai. Jie įkurti globos arba gydymo įstaigose.