Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos – studijų kainai padengti, pragyvenimo išlaidoms ir tarpžinybinėms studijoms. Transporto inžinerijos studentas. Lukas Jaruševičius skolinosi pragyvenimo išlaidoms.  

„Pasvarsčiau, kad pirmi metai kitame mieste, nauja pradžia, sunkumai susirasti darbą atsiras ir gyventi būtų paprasčiau, nusprendžiau pasiimti būtent tokią paskolą“, – teigė L. Jaruševičius.

Pragyvenimo išlaidoms galima pasiskolinti 4400 eurų metams. Pinigai išmokami kartą per mėnesį, lygiomis dalimis. Tiesa, ne visi juos leidžia pagal paskirtį.

„Buvo toks atvejis – vaikinas sakė, kad nori pasiimti studento paskolą ne studijoms, bet kelionėms“, – istorija dalinosi studentė, finansų konsultantė Marija Preilė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai neturi galimybės kontroliuoti, kaip studentai išleidžia gyvenimo išlaidų paskolas, tačiau išnaudoti pinigus pramogoms – ne pats protingiausias sprendimas. 

„Jis gali keliauti, bet po pusmečio neteks studento statuso ir nebegalės pasiimti daugiau paskolų, o tą finansinę naštą, kurią jis sau užsidėjo, turės grąžinti“, – aiškino Valstybinio studijų fondo (VSF) vyriausioji specialistė Sandra Stukaitė.

Visgi, populiariausios paskolos yra skirtos studijoms apmokėti, kadangi už jas nėra palūkanų, o jas bankui sumoka VSF. Studijų kainos paskola padengia visą studijų kainą ir yra pervedama tiesiai į universiteto sąskaitą. 

„Iki šių metų pasirašyta virš 71 tūkst. studijų kainos paskolų sutarčių, o gyvenimo išlaidų – 27 tūkst.“, – duomenis pateikė S. Stukaitė.

Pasak VSF, šių paskolų poreikis auga, o per paskutinius metus studentams paskolinti 153 mln. eurų.  

Tačiau ne visi žino, kad gali pasiskolinti studijoms. Tie, kurie pasiskolino, turėjo patys aiškintis, kur ir kaip galima gauti paskolą mokslams.  

„Pakankamai imliai ieškojau tos informacijos, ją radau, bet tikėtina, jeigu nebūčiau pats ieškojęs, neaišku, ar būčiau radęs. Galbūt trūksta viešinimo ir truputėlį parodymo, kad tai nėra baisu, kad tai pakankamai paprasta“, – sakė L. Jaruševičius. 

Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu.

„Lietuvoje nėra tokių dalykų, kad būtų labai aiškiai iškomunikuota studentams, jog jie gali pasiimti paskolą vartojimo išlaidoms, mokesčiui už studijas. Didžiausia baimė – nežinojimas ir baimė kažką ne taip padaryti“, – tvirtino M. Preilė. 

Negrąžinimo atvejai nėra dažni, siekia vos 1,5 proc., tačiau tokiais atvejais tenka kreiptis į teisėsaugą. 

„Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu“, – aiškino S. Stukaitė.

Pagal dabartinę tvarką, paskola pradedama atidavinėti praėjus dvejiems metams po studijų baigimo per penkiolika metų.