- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 22 d. minima prieš 20 metų pradėta pirmoji Lietuvos karių tarptautinė taikos palaikymo misija, žyminti Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose pradžią.
„Prieš dvidešimt metų su pirmąja taikos palaikymo misija išvykę Lietuvos kariai leido Lietuvai pademonstruoti ryžtą ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už tarptautinį saugumą. Būtent karių dalyvavimas operacijose padėjo tik ką sovietinio jungo atsikračiusiai jaunai valstybei tapti visaverte tarptautinės bendruomenės, vienijamos vakarietiškos demokratijos vertybių, nare“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Todėl ir dabar, kai pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija reikalauja dėmesį sutelkti valstybės gynybai, Lietuva tęsia dalyvavimą tarptautinėse operacijoje, nes šiuo neramiu metu sąjungininkų tarpusavio įsipareigojimai ir solidarumas yra ypač svarbūs“, – sakė ministras J. Olekas.
Pasak J. Oleko, dalyvavimas tarptautinėse misijose taip pat buvo labai svarbus modernizuojant Lietuvos kariuomenę, nes jose Lietuvos kariai galėjo perimti patirtį iš užsienio kariuomenių ir įgijo sąveikos su sąjungininkais patirties realiose operacijose.
1994 metų rugpjūčio 22 d. tarnauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje išvyko pirmasis Lietuvos taikos palaikymo būrys LITPLA-1, vadovaujamas kapitono Artūro Chrapko. Lietuvos kariai šioje operacijoje dalyvavo Danijos Karalystės bataliono sudėtyje.
Per dvidešimt metų išsiplėtė operacijų, kuriuose dalyvavo Lietuva, pobūdis ir geografiją: kariai dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Sąjungos, NATO, taip pat tarptautinių koalicijų vadovaujamose operacijose „karščiausiuose“ pasaulio taškuose: Balkanų regione (Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove, Kroatijoje), Pietų Kaukaze (Gruzijoje), Azijoje (Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje), Afrikoje (Centrinėje Afrikos Respublikoje, Malyje, Indijos vandenyne). Iš viso per dvidešimt metų dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 6 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus.
Praėjusiais metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva. Goro provincijos atkūrimo grupei baigus savo veiklą, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. sutr. ISAF) operacijoje Afganistane tarnybą tęsia apie 80 karių.
Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane transformuojantis į naują misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“), Lietuva šiai misijai planuoja skirti Specialiųjų operacijų karius ir štabo karininkus.
Dar vienas karys Afganistane tęsia dalyvavimą Jungtinių Tautų paramos misijoje (angl. sutr. UNAMA).
Lietuvos kariai taip pat dalyvauja dar keliose NATO ir ES misijose kituose pasaulio regionuose: ES vadovaujamoje mokymo misijoje Malyje tarnaujantys Lietuvos kariniai instruktoriai padeda apmokyti Malio karines pajėgas. NATO taikos rėmimo operacijoje Kosove Lietuvos karininkas koordinuoja NATO karių ir krovinių transportavimą. Turkijoje, kur nuo 2013 metų NATO dislokavo papildomas oro gynybos priemones, penki Lietuvos kariai padeda užtikrinti oro gynybos vieneto ryšį su NATO vadavietėmis. Lietuvai prisidedant prie NATO antipiratinės operacijos „Vandenyno skydas“ (angl. „Ocean Shield“), vienas Lietuvos karininkas tarnauja Danijos kariniame štabe, vykdančiame vadavietės funkcijas.
Šiuo metu tarptautinėse operacijose iš viso dalyvauja apie 100 Lietuvos karių.
Per 20 metų Lietuva tarptautinėse operacijose neteko dviejų karių: vyresniojo leitenanto Normundo Valterio, 1996 metai žuvusio Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir seržanto Arūno Jarmalavičiaus, žuvusio Afganistane Goro provincijoje.
Minėdama Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose dvidešimtmetį, Krašto apsaugos ministerija rengia naują leidinį „Taikos sargyboje. Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...