Atstovavimu Rusijos interesams apkaltintas Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys interviu "Vilniaus dienai" duoda suprasti pralaimėjęs oponentų iš anksto gerai apgalvotą žaidimą.

V.Poderio vadovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) bandymas patvirtinti naują elektros kainų skaičiavimo metodiką ir taip apriboti energetikų antpelnius patyrė fiasko. Iš pradžių komisijos viduje kilo maištas, vėliau tvirtinti metodiką uždraudė teismas, o vakar V.Poderį "Leo LT" atstovas viešai apkaltino atstovaujant Rusijos interesams.

– Jus tapti komisijos pirmininku įkalbėjo premjeras Gediminas Kirkilas. Ar dabar, susikirtęs su "Leo LT", jaučiate jo palaikymą?

– Toks palaikymas nereikalingas. Įprasta praktika, kad reguliuotojas, šiuo atveju Kainų komisija, aštriai diskutuoja su monopolininkais. Santykiai ir turi būti įtempti.

– Kalbėdamas apie "Leo LT" esate sakęs, kad pozityviai vertinate privataus kapitalo įdarbinimą, tačiau abejojote, ar valstybė sugebės tinkamai ginti savo interesus kaip akcininkė. Ar dabar, kai prieš Kainų komisiją valstybė susivienijo su privačiu kapitalu, jūsų abejonės nevirto faktais?

– Čia matau didelį interesų konfliktą iš Ūkio ministerijos pusės. Ji atstovauja "Leo LT" kaip didžiausia akcininkė. Ji nustato energetikos politiką. Dabar ministerija užblokavo mūsų metodiką ir ji, ne mes, lems, kokie bus elektros tarifai ir galutinės kainos.

Dabar viskas sukoncentruota vienose rankose. O tas, kas turi viską vienose rankose, kartu yra ir tų įmonių akcininkas. Man atrodo, tai daug ką paaiškina.

– Ar ryždamasis apkarpyti energetikų pelną ir apetitą tikėjotės tokio pasipriešinimo?

– Be abejo. Taip ir turi būti. Verslininkai turi kovoti už savo pelną.

– Dviejų komisijos narių boikotas, valstybės valdomų Rytų skirstomųjų tinklų kreipimasis į teismą, verslininkams, o ne vartotojams palanki Ūkio ministerijos pozicija, jokio Vyriausybės palaikymo. Ar tai nėra gerai suplanuotas puolimas prieš Kainų komisiją?

– Negaliu atsakyti, nežinau. Tikiuosi, kad ne. Pasiliksiu sau įvairius pasvarstymus.

– "Leo LT" atstovai teigia, kad Kainų komisija savo veiksmais žlugdo būsimų energetikos projektų finansavimą. Ar tai tiesa? Ar tik vartotojai turi finansuoti energetikos projektus?

– Tikslo žlugdyti tikrai neturime. Tačiau išsiskyrė mūsų požiūris, kaip reguliuojamos kainos. Įstatyme perskaitome, kad turime žiūrėti tų reguliuojamų įmonių sąnaudas, investicijas, nusidėvėjimą ir pelną. Ir per tai apskaičiuojame, koks galų gale turėtų būti tarifas arba viršutinė kainų riba.

Mūsų oponentai savo samprotavimą pradeda iš kitos pusės. Šių argumentacija prasideda nuo to, kad jie įpareigoti vykdyti labai svarbius projektus ir jiems reikia tam tikro pinigų srauto. Kad tai būtų užtikrinta, būtinos tam tikros kainos. Taigi mes iš skirtingų pusių pradedame kalbėti apie kainodarą.

Kas dėl energetikos projektų finansavimo, tai vartotojai energetikos projektus turėtų finansuoti ir normalia tvarka: tiek, kiek tai patenka į "Leo LT" per normatyvinį pelną. Tačiau susikirto mūsų nuomonės, ką daryti dėl antpelnio. "Leo LT" ir Ūkio ministerijos nuomone, skaičiuojama taip, kad neįmanoma rasti jokių antpelnių. Mūsų nuomone, antpelniais, jei tokie egzistuoja, turėtų būti dalijamasi su vartotojais. Mūsų oponentų nuomone, antpelnių nėra. Kad ir koks pelnas būtų, jis turi keliauti į "Leo LT".

Todėl tikrai nemanau, kad žlugdome energetikos projektų finansavimą. Mūsų darbas nėra užtikrinti, kad reguliuojamų įmonių akcininkai turėtų pakankamai pinigų savo projektams. Toks principas negali būti taikomas kainodaroje. Tai būtų labai ydinga.

– "Leo LT" korporatyvinių reikalų vadovas Artūras Jonkus vakar jus viešai apkaltino dalyvavimu Seimo rinkimuose kai kurių politinių jėgų naudai ir atstovavimu Rusijos interesams, nes žlugdote strateginius Lietuvos projektus. Ką į tai atsakysite?

– Tikrai nekoketuoju su jokia politine partija ir su jokiais tos Rytų šalies atstovais. Kaip čia dabar išsiginti, kad nesu kupranugaris? Galiu pateikt visas savo telefonų išklotines, papasakoti, su kuo ir kada buvau susitikęs. Mano pasiūlymas kitai šaliai – galime pasikeisti telefonų išklotinėmis ir atrasime, kur kokie vizitai ar susitikimai buvo.

– Ar nesijaučiate esąs vienišas kovotojas su valdžios ir verslo slibinu?

– Kas dėl vienišumo, tai ne. Dauguma Kainų komisijos narių mane palaiko ir tai yra gerai. Tiesa, ne visi. Bet nebūtinai nuomonės turi sutapti.

– Kokią prognozuojate šios kovos baigtį?

– Kol kas reikalai krypsta taip, kad savo naujos metodikos, ko gero, nebegalėsime pritaikyti, nes nuo spalio 1 d. tam tikrus sprendimus turime priimti pagal ją. Todėl metodikų korekcija atidedama kitiems metams. Nebent dar ką nors sugalvotume.

– Vadinasi, greitai už elektrą mokėsime daugiau?

– Nebūtinai. Mes kainų ribas reguliuojame, o minėtos įmonės ir jų akcininkė Ūkio ministerija – tarifus. Dabar, kadangi ribos jau nieko nereiškia, reguliavimas pereina į Ūkio ministerijos rankas. Dabar jau jie reguliuos elektros kainų tarifą. Kaip jie pasakys, taip ir elgsis įmonė.

Iš mūsų atimama galimybė reguliuoti. Viskas grąžinama į prieš tai buvusią padėtį. Pakeitę metodiką norėjome susigrąžinti reguliavimą. Deja, nepavyko.

– Gal jau sulaukėte pasiūlymų pasitraukti ir netrukdyti?

– Dabar, kai taip viskas sužaista, turbūt jau nebetrukdau (juokiasi). Bet pasiūlymų trauktis nesulaukiau.

Valstybė prieš Lietuvą

Kęstutis Čilinskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys:

Teismo nutartis priimta prašant Rytų skirstomiesiems tinklams, kurių kontrolinis akcijų paketas formaliai priklauso valstybei. Todėl iš pirmo žvilgsnio išeitų, kad valstybė, pasinaudodama teismu, blokuoja savo, t. y. valstybinės komisijos, veiklą, siekdama išsaugoti vartotojus slegiančius brangius elektros tarifus.

Tokią keistą padėtį sudarė "Leo LT" sandoris. Pagal jį į "Leo LT" rankas perėjo visas valstybės kontroliuojamų elektros bendrovių kapitalas ir jo duodamas pelnas.
Jeigu Kainų komisija apskųs teismo nutartį ir ją Vyriausiasis administracinis teismas paliks galioti, turėsime pripažinti, kad "Leo LT" sandoriu Lietuva privatiems savininkams veltui atidavė ne tik elektros sistemas, bet ir šios strateginės srities valstybės kontrolę.