– Ne pirmą kartą girdime, kad teisingumo bendruomenės atstovai, atlikdami tiesiogines savo pareigas, nukenčia nuo įtariamųjų, kaltinamųjų pykčio, agresijos išpuolių. Kaip dažnai tokie incidentai kartojasi?

– Deja, tenka pripažinti, kad tokie incidentai yra vis dažnesni. Agresijos, pykčio, nepagarbaus elgesio, posėdžių tvarkos nesilaikymo pasitaiko kone kasdien, o toks išpuolis, kaip nutiko Kaune, per pastaruosius metus jau antras. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra buvęs panašus išpuolis. Teisėjos pripažintos nukentėjusiosiomis, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teismų bendruomenė tokius įvykius laiko neleistinu elgesiu, mano, kad teismų fizinio saugumo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės.

– Kokios priemonės naudojamos Lietuvos teismuose proceso dalyvių saugumui užtikrinti ir kas atsakingas už teismų saugumą?

– Tik nedidelė dalis teismų turi apsaugos darbuotojus, dar mažesnė dalis teismų pastatų turi apsaugos vartelius. Kiek man žinoma, nė vienas teismas neturi daiktų skenerių. Tiesa, daugumoje teismų įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros. Kai kurie teismai patys rūpinasi savo darbuotojų ir proceso dalyvių saugumu, tačiau plačiau šio klausimo spręsti iki šiol nesiėmė niekas. Vis dėlto tokia situacija, kokia yra Lietuvos Respublikos teismuose, neturėtų egzistuoti Europos Sąjungos valstybėje.

– Jūs minite vartelius – ar tai reiškia, kad teismuose naudojami tam tikri skeneriai, metalo detektoriai? Kokia jų paskirtis ir kaip jie veikia?

– Panašiai kaip oro uoste, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo rugsėjo pradžios įrengti arkiniai apsaugos varteliai, žmonėms jie žinomi iš oro uosto patikros. Varteliai fiksuoja pro juos einančio asmens turimus metalinius daiktus ir į juos reaguoja. Kone kiekvieną savaitę varteliai Vilniaus miesto apylinkės teisme padeda aptikti maždaug penkis draudžiamus į teismą bandomus įsinešti daiktus. Žmonės į teismo posėdį ateina su pjūklais, plaktukais, replėmis, atsuktuvais, nekanceliarinėmis žirklėmis, peiliais, skutimosi peiliukais ir t. t.

– Jei varteliai aptinka neleistinus daiktus, ar juos konfiskuoja apsaugos darbuotojas?

– Taip, Vilniaus miesto apylinkės teisme neleistinus daiktus laikinai konfiskuoja apsaugos darbuotojas. Draudžiamus daiktus prašoma palikti rakinamoje daiktų spintelėje. Išeinant iš pastato, juos galima atsiimti. Teismas yra ypač didelis, didelis lankytojų srautas, todėl turime apsaugos darbuotoją. Saugumui užtikrinti arkinių apsaugos vartelių Vilniaus miesto apylinkės teisme, kaip ir kituose Lietuvos teismuose, nepakanka. Galime į teismo patalpas neleisti įsinešti pjūklo ir kitų neleistinų daiktų, tačiau žmogaus agresijos varteliai suvaldyti negali, tam reikalingi ir apsaugos pareigūnai: apsaugos darbuotojai ar asmenys, kurie geba suvaldyti konfliktą, užkardyti fizinį smurtą.

– Kokios dar saugumo priemonės veikia teismuose?

Apsaugos darbuotojus, kaip ir arkinius apsaugos vartelius, turi retas Lietuvos teismas. Ne visi Lietuvos teismai posėdžių salėse turi ir vaizdo stebėjimo kameras, kurios taip pat nėra pakankama priemonė, nes pasireiškiant fiziniam smurtai nėra kas jį užkardytų. Teismuose dar įrengti pagalbos mygtukai. Toks mygtukas spaudžiamas tada, kai teisėjas, turintis žinių, kaip valdyti konfliktą, teismo posėdžių salėje vis dėlto konflikto nebesuvaldo arba teisėjui ar teismo proceso dalyviams gresia pavojus, fizinis smurtas.

Mes, teismų bendruomenė, manome, kad saugumui užtikrinti turėtų būti sukurtas priemonių paketas.

– Nuo ko priklauso, kad vienuose Lietuvos teismuose yra bent minimali apsauga, t. y. veikia tam tikros apsaugos priemonės, o kituose jų visiškai nėra?

– Tai priklauso nuo Lietuvos teismų sistemos finansavimo ir valstybės neskiriamo deramo dėmesio teisingumo sistemai. Nereiktų manyti, kad teismų pirmininkai neužtikrina saugumo savo vadovaujamuose teismuose. Dažnu atveju teismų pirmininkai susiduria su dilema: išmokėti algą teismo posėdžių sekretoriams, valstybės tarnautojams, teisėjo padėjėjams – asmenims, kurie tiesiogiai padeda teisėjui vykdyti teisingumą, – ar samdyti apsaugos darbuotoją. Tokiais atvejais atsakymas akivaizdus. Gaila, bet tenka rinktis.

– Teisėjų taryba, regis, ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama stiprinti saugumą Lietuvos teismuose. Kokios konkrečios, papildomos ar prevencinės priemonės, Lietuvos teismų bendruomenės, Teisėjų tarybos nuomone, būtų veiksmingos, siekiant užtikrinti saugumą teismuose?

– Teisėjų taryba iš tikrųjų labai didelį dėmesį skiria šiam klausimui ir labai džiugu, kad teisingumo ministras sureagavo į pastaruosius įvykius, sudarė darbo grupę, į kurią yra įtraukti Teisėjų tarybos, Teisėjų asociacijos, Nacionalinės teismų administracijos nariai. Iš tikrųjų matome ir jaučiame susirūpinimą iš Teisingumo ministerijos, į darbo grupę įtraukti ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, policijos atstovai. Tikimės, kad Kauno apylinkės teisme įvykęs išpuolis paskatins proveržį sprendžiant fizinio saugumo klausimus teismuose.

Mes, teismų bendruomenė, manome, kad saugumui užtikrinti turėtų būti sukurtas priemonių paketas. Pirmiausia, daiktų ir asmenų patikra įeinant į teismo patalpas. Tai įgyvendinti padėtų mano jau paminėti apsaugos varteliai ir daiktų skeneris. Šios priemonės padėtų užtikrinti, kad draudžiami, pavojingi daiktai nebūtų įsinešti į teismo patalpas. Kita priemonė. saugumui užtikinti teismuose. – veikianti vaizdo stebėjimo kamerų sistema su garso įrašymo funkcija, nes šiuo metu ne visos teismų posėdžių salės yra filmuojamos ir ne visos kameros turi garso įrašymo funkcijas. Taip pat yra būtinas pareigūnų budėjimas, kad būtų galima greitai reaguoti į pavojingas situacijas,  dar svarbu, kad nukentėjusiems asmenims būtų teikiama psichologinė pagalba.

– Teismuose pasikartojantys agresijos, smurto, netinkamo elgesio protrūkiai gali atgrasyti proceso dalyvius nuo teisingumo paieškų?

– Tikrai taip. Vilniuje yra buvę bent du atvejai, kai nukentėjo į posėdį kviestas liudytojas, išėjęs iš teismo posėdžių salės. Asmuo buvo užpultas teismo pastato prieigose, toje vietoje, kurios apsaugos pareigūnai nebekontroliavo. Prisimenu bent dvi tokias situacijas per pastaruosius metus, tad akivaizdu, kad proceso dalyviai taip pat gali tapti smurto aukomis. Be to, verta pabrėžti, jog agresijos pasitaiko ne tik baudžiamosiose bylose. Nors gali atrodyti, kad smurtinis elgesys būdingas būtent tokioms byloms, iš tiesų nemažai agresijos kyla ir civilinėse bylose – tarp ieškovų, atsakovų, liudytojų ar net nukentėjusiųjų. Po tokių įvykių proceso dalyviams gali būti nedrąsu ieškoti teisingumo, tačiau, iš kitos pusės, teisėjai yra apmokyti valdyti konfliktines situacijas ir pagalbos prireikia tik tada, kai konfliktas tampa nebevaldomas. Taip nutinka, kai žmogus nebenori girdėti, nereaguoja ir savo nepasitenkinimą priimamais sprendimais išreiškia agresyviai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra buvęs atvejis, kai asmuo įniršio akimirką spyrė į teismo posėdžių salės duris.

– Ar pagrindinė kliūtis užtikrinant teismų saugumą išlieka finansavimo trūkumas? Jei būtų skirta pakankamai lėšų, ar tai iš esmės išspręstų šią problemą?

– Manau, kad taip, nes pakankamas finansavimas leistų teismams įsigyti būtinų saugumo priemonių, pasamdyti apsaugos darbuotojus. Žinoma, kyla diskusija, ar apsaugos darbuotojas tikrai užtikrins apsaugą, nes ne visada jis turi teisę naudoti fizinę jėgą ar uždėti antrankius. Tai jau platesnis klausimas. Tačiau bent jau pirminiame etape būtina užtikrinti asmenų ir daiktų patikrą tiek įeinant į teismo pastatą, tiek į posėdžių sales.

– Minėjote, kad šiai problemai spręsti buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Kiek, jūsų manymu, gali užtrukti realūs pokyčiai? Ar turite informacijos apie numatomus veiksmus ir jų įgyvendinimo terminus?

– Darbo grupė sausio pabaigoje surengė pirminį pasitarimą, kuriame buvo aptarta, kokių veiksmų reikia imtis, koks bus veiksmų planas. Kitas susitikimas numatytas vasario pradžioje. Situacija reikalauja skubių sprendimų ir nebegali laukti, todėl šiam klausimui skiriamas ypatingas dėmesys.