Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nepritarti Neringos Venckienės atleidimui įtampos tarp Prezidentūros ir teismų nesukūrė, penktadienį sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

"Ne, nemanau. Prezidentė pasinaudojo savo teise ir išsprendė. Prezidentė yra laisva priimti sprendimus", - sakė G.Kryževičius, žurnalistų paklaustas, ar nėra jaučiama įtampa.

Jis sakė, kad iš Teisėjų garbės teismo pasitraukusių dviejų teisėjų sprendimas yra logiškas - išsakę savo nuomonę, kad N.Venckienė turi būti atleista, jie mano, kad dabar poziciją turi išdėstyti kiti teisėjai.

''Prašymuose išdėstyta logiška pozicija. Teisėjai mano, kad nauji teisėjai galės pareikšti savo nuomonę, nes jie savo nuomonę jau pareiškė", - sakė G.Kryževičius.

Teisėjų taryba penktadienį patenkino dviejų teisėjų prašymą atleisti juos iš Teisėjų garbės teismo po prezidentės D.Grybauskaitės sprendimo palikti dirbti N.Venckienę Kauno apygardos teisme.

Iš Teisėjų garbės teismo pasitraukė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys. Vietoj jų į Garbės teismą išrinkti Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė.

Už A.Bielskio kandidatūrą balsavo visi 16 posėdyje dalyvavusių Teisėjų tarybos narių. Nė vienas nesusilaikė ir nebalsavo prieš.

Už S.Žalimienės kandidatūrą balsavo 13 tarybos narių, trys buvo prieš.

Atleisti Kauno apygardos teismo teisėją N.Venckienę iš pareigų buvo siūlyta dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus.

Sprendimas priimtas konstatavus, kad teisėja N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalos teismų autoritetui visuomenėje. Garbės teismo nuomone, toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis.

Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė pasigedusi tokį sprendimą lėmusių argumentų pagrįstumo. "Teisėjos pasisakymai nederami ir garbės teisėjų bendruomenei nedaro, tačiau Teisėjų garbės teismo siūloma sankcija neadekvati teisėjos prasižengimui. Griežčiausios nuobaudos pirmiausia turi būti taikomos aplaidžiai dirbantiems, girtaujantiems, kyšininkaujantiems, sukčiaujantiems, žalą žmonėms ir valstybei darantiems ir dangstantiems prasižengusius kolegas teisėjams", - pabrėžė prezidentė.

Teisėjų garbės teismas - teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Jis sudaromas ketveriems metams iš devynių narių.

Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų administracinių teismų, apygardų teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.