– Papasakokite apie save. Ką veikiate? Kokią vietą jūsų gyvenime užima tvarumo idėjos? Kodėl jums tai svarbu?

– Esu baigusi finansų ir teisės studijas, šiuo metu dirbu advokatų kontoroje vyr. teisininke, o mano tikslas – atliepti klientų lūkesčius išmanyti naują tvarumo reguliavimą. Esu asociacijos „Lyderė“, kuriai rūpi kurti visuomenę be lyčių stereotipų ir įgalinti moteris lyderystei, narė, mentorystės platformos „Idialogue“ mentorė.

Mėgstu prisistatyti esanti mentorystės ir tvarumo entuziastė. Tik vis labiau ir giliau lendant į tvarumo reguliavimą, atrodo, mano entuziazmas dėl tvarumo pereina į ekspertiškumą.

Stebėdama pokyčius aplinkoje dėl klimato kaitos, visuomenės požiūrį, gilindamasi į naujus teisinius reikalavimus, palengva pastebėjau nuolat besikeičiančius savo pačios įpročius, daugiau prasmingų pokalbių su bendraminčiais ir sąmoningesnių pasirinkimų kasdien. Savo pasirinkimą sieju su vertybėmis, kas man svarbu, ir prasme.

– Instagrame ir linkedine esate sukūrusi paskyras #tvarumolabirintais? Koks jų tikslas ir ką kiekvienas, besidomintis tvarumo idėjomis, ten gali rasti?

– Prieš kurį laiką savo karjeroje padariusi pauzę, aktyviai domėjausi ir dalyvavau mokymuose ir renginiuose tvarumo, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir įmonių valdysenos temomis dėl naujų ES reikalavimų ESG (angl. Environment, Social, Governance). Stiprėjant tvarumo reglamentavimui, galvoje sukosi daug minčių. Tad sukirbėjo mintis pradėti dalytis kaupiama informacija ir asmeniniais atradimais tvarumo ir ESG temomis IG ir „Linkedin“ paskyrose. Didžiausią vertę atrandame dalydamiesi tuo, ką žinome, ir savo patirtimi. Vienas iš būdų dalytis – perteikiant gyvenimiškas patirtis ir žinias, kurios padeda ne tik pačiai, bet ir kitiems keistis ir siekti tikslų, yra mentorystė.

Taigi, paskyros #tvarumolabirintais tikslas gimė iš entuziazmo kaip edukacinė veikla šalia esamų veiklų. Dalijuosi tuo, ką pati skaitau, ką sužinau ir atrandu, išbandau ar tiesiog kas man svarbu ir kaip gyvenu. Paskyroje ar už jos ribų sulaukiu klausimų, padėkų dėl kuriamo turinio, reakcijų, kad patiko ar įrašas naudingas, ir tai mane džiugina. Kai kažkas parašo ar pasako, kad iki mano įrašo nebuvo atidžiau susipažinęs su rūšiavimu arba net nesidomėjo, kodėl buvo nuspręsta prie plastikinių butelių tvirtinti kamštelius, mane įkvepia tęsti šį švietėjišką kelią.

Ši paskyra dar yra gana nauja, rugpjūčio 1 d. buvo metai. Man įdomu atsakyti į sekėjų užduotus klausimus ar išsakytą mintį, pasidomėti, kokios temos domina aplinkinius. Palaikymas įkvepia ir tada tikiu, kad tema yra aktuali, įdomi ir auganti.

Įtaka: sekėjų reakcijos į jos įrašus specialiai tvarumo idėjoms skatinti sukurtoje paskyroje, klausimai ir komentarai, kurių sulaukia, V. Uzialaitę skatina tęsti šią švietėjišką veiklą. / V. Uzialaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Neseniai rašėte apie atostogas ir tvarumą. Ką tai turi bendro?

– Labiausiai tinkantis atsakymas – atsakingumas. Atsakingos atostogos ar atsakingas keliavimas taip pat leidžia mums mėgautis, atrasti naujų vietų, pailsėti ir kartu nekenkti ar daryti minimalų neigiamą poveikį aplinkai.

– Ar kiekvienas mūsų galime keliauti tvariai?

– Manau, tikrai taip. Svarbu pažymėti, kad kelionės gali būti įvairios ir esame kiekvienas skirtingas. Vieniems patinka gamta, kitiems – miestai, vieni nori komforto, o kiti džiaugiasi poilsiu palapinėje ir laukinėje gamtoje. Tačiau suderinti ir keliauti atsakingai, tvariau, tikrai įmanoma visiems.

– Ką galime padaryti, kad mažėtų neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenei?

– Pirmiausia – planuokime keliones iš anksto. Paanalizuokime transportą, kokių yra alternatyvų nuvykti iki norimos vietos ir kokių galimybių keliauti ten, kokią apgyvendinimo vietą pasirinkti. Rekomenduojama rezervuoti ar užsisakyti bilietus iš anksto – taip galime sumažinti spontaniškų sprendimų poveikį. Prisipažinsiu, mane visada žavėjo spontaniškumas, bet, kai planuoji į priekį, yra kitas žavesys – kelionės laukimas ir suplanuota programa, kurią norisi patirti.

Lėtas keliavimas – tai lėtesnis keliavimo tempas, kai daugiau laiko praleidžiame vienoje vietoje, siekiame atrasti jos unikalumą ir patirti vietinę atmosferą.

Pastaruoju metu vis dažniau atrandama sąvoka „lėtos kelionės” (angl. slow travel). Lėtas keliavimas – tai lėtesnis keliavimo tempas, kai daugiau laiko praleidžiame vienoje vietoje, siekiame atrasti jos unikalumą ir patirti vietinę atmosferą. Tai priešingybė dažnai ir mano pačios taikytam keliavimo būdui, kai norėdavosi aplankyti ir pamatyti kuo daugiau, ypač studijų metais. Vertinu tai kaip kokybę prieš kiekybę.

Svarbūs yra ekonominiai aspektai, kai rekomenduojama rinktis vietinius turus, apsistoti vietiniuose viešbučiuose ar pas vietos gyventojus, apsipirkti vietinėse parduotuvėse. Pirkime vietinius produktus ir valgykime vietinėse užeigose ar restoranuose, pajuskime tos vietos dvasią. Tai padeda palaikyti vietos ekonomiką. Kelionėse atrasti autentiškų parduotuvių, vietinį turgų ir vietų, kur valgo vietiniai, – mano svarbiausi tikslai naujoje vietovėje. Kiek naujų skonių galima atrasti!

Ar pastebėjote, kad kelionėse ar per atostogas nueinate daugiau žingsnių ir kilometrų, kad per atostogas mūsų judėjimas įprastą normą dažniausiai viršija 2–3 kartus? Aš – taip! Judėkime daugiau. Tarkime, vaikščiojimas, kelionės dviračiais ar viešuoju transportu padeda atrasti naujų vietų tvarumui patraukliais judėjimo būdais.

Na ir, žinoma, svarbu sąmoningumas, kai gerbiame vietinę aplinką ir kultūrą, siekiame mažinti atliekų kiekį, rūšiuojame, atsakingai naudojame vandenį ir energiją. Tai yra kasdieniai įpročiai ir, juos išsiugdžius, lengva palaikyti pakeitus aplinką. Džiugu sutikti vis daugiau sąmoningesnių žmonių aplink, kai daugelis dalykų yra įprasti.

Kitaip: „Atsakingos atostogos ar atsakingas keliavimas taip pat leidžia mums mėgautis, atrasti naujų vietų, pailsėti, o kartu nekenkti ar daryti minimalų neigiamą poveikį aplinkai“, – atkreipia dėmesį tvarumo idėjomis gyvenanti ir keliauti mėgstanti Vitalija. / V. Uzialaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Tad net jei stengdamiesi keliauti tvariau savo pastangų rezultatų čia ir dabar nepamatysime, užsidirbsime, kaip sakoma, karmos taškų?

– Mūsų yra daug planetoje ir jei kiekvienas mažais žingsniais judėsime savo #tvarumolabirintais norėdami žinoti, kas daro neigiamą poveikį aplinkai, ir turėdami tikslą jungtis prie tvaresnio gyvenimo (pradedant nuo kasdienių įpročių), kiekvienas būsime prisidėjęs prie žalesnės ateities kūrimo būsimos kartoms. Tiesiog turi rūpėti, turime norėti pastebėti, kad klimato kaita tikrai vyksta (audros, temperatūros, kritulių kiekis per trumpą laiką ir pan.), ir pagalvoti, o koks mano rytojus yra ar gali būti.

Tarkime, pagalvokime apie atsuktą vandens čiaupą: gal per stipri srovė ir gal vanduo bėga be reikalo? Įsigydami didesnį ar brangesnį daiktą, pagalvokime kelias dienas – ar jis tikrai reikalingas ir be jo negalime išsiversti? Arba suraskime nereikalingam daiktui kitą gyvenimą – panaudokime kitur ar perleiskime tam, kam jis tikrai reikalingas. Kasdieniame gyvenime kiekvienas galime pritaikyti tvarumo principus.