Tyrimas: daugėja norinčių gyventi toli nuo didmiesčių

  • Teksto dydis:

Nuomonė, kad visi trokšta gyventi didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – ne visai teisinga. Dirbti – gal ir nori, bet gyventi – ne visi. Apie gyventojų nuotaikas pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto atstove Justina Bagdanavičiūte.

– Jūsų atliktas tyrimas parodė, kad ne visi veržiasi į didmiesčius.

– Galbūt vyrauja toks stereotipas, kad visi nori gyventi sostinėje, tačiau mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad respondentai, jei neturėtų jokių finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nebūtinai absoliuti dauguma rinktųsi gyvenimą sostinėje. Vilniuje norėtų gyventi apie 25 proc. respondentų, kitą didmiestį rinktųsi apie 19 proc., rajono centrą ar kitą mažesnį miestą rinktųsi apie 15 proc. Gyventojų nuomonės pasiskirsčiusios tolygiai ir jie renkasi gyventi ten, kur nori.

Didmiestis vilioja didesnėmis darbo perspektyvomis, didesniu atlyginimu, tačiau yra ir kita pusė – didelis gyvenimo tempas, brangesnis pragyvenimo lygis.

– Vadinasi, baimė, kad visi suvažiuos gyventi į didmiesčius, centrą, nepagrįsta? Žmonės renkasi ne tik didelius miestus, bet ir ten, kur gera ir ramu?

– Taip. Didmiestis vilioja didesnėmis darbo perspektyvomis, didesniu atlyginimu, tačiau yra ir kita pusė – didelis gyvenimo tempas, brangesnis pragyvenimo lygis. Rajonas, ypač kai dabar žmonės turi nuotolinio darbo įgūdžių ir lengviau derinti darbą nuotoliu, gali rinktis kokybiškesnį ir ramesnį gyvenimą rajone su ta pačia alga.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar jūsų tyrimas parodė, kad žmonės nusprendžia vykti gyventi į tolimesnius miestelius, kaimo vietoves?

– Konkrečiai mūsų tyrimas ne, bet galima stebėti natūralų gyvenimo ciklą. Tam tikrais gyvenimo etapais renkamės, kur gyvensime baigę mokyklą, norėdami įgyti specialybę renkamės miestus, kuriuose yra universitetai, įgavę darbo patirties, sutaupę turto, norėdami auginti vaikus, atsitraukiame ir ieškome ramesnio gyvenimo. Natūralus gyvenimo ciklas visada egzistavo. Mūsų tyrimas parodė, kad nėra vieno šuolio, gyventojai pasiskirsto labai tolygiai, renkasi, kaip tuo metu jiems patogiausia gyventi.

– Vadinasi, judėjimas viena kryptimi nevyksta?

– Beveik pusė respondentų nurodė, kad artimiausius dešimt metų judėjimas vyks abiem kryptimis. Tai nerodo, kad visi iš rajonų, regionų, mažesnių miestelių kraustysis į didmiesčius, bet ir atvirkščiai – kurie pagyveno didmiestyje, atsikando įtemptos dienotvarkės, jie per artimiausius dešimt metų kraustysis į mažesnius miestelius.

– Nors mažesniuose miesteliuose ir mažesnės algos, tačiau ir pragyvenimas ten pigesnis.

– Reikėtų žiūrėti plačiau į viską, ne tik į atlyginimą, darbą, bet ir prekes, paslaugas, reikia įsivertinti ir emocinę sveikatą. Ne viską reikia matuoti pinigais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tustejanciu sodybu mentas

Tustejanciu sodybu mentas portretas
Kai valstieciu klase po truputi keliasi is kaimu i miestus ir tampa darbo klase paimdami jiems siulomus nekvalifikuotus/ mazai kvalifikuotus darbus, vidurine klase tuo metu keliasi is miestu i uzmiesti ir kaimus, nes jie gali sau finansiskai leisti keliauti kad ir 50km iki darbo ir atgal, vezioti vaikus i artimiausia miesto miesto mokykla ar dirbti is namu. Visur ta pati istorija vakaruose. Amzinai ant pasalpu nesedesi ar metalo nevogsi - valstieciai irgi nori geresnio gyvenimo.

Paprasta

Paprasta portretas
Miestai tampa per brangūs ir neverti savo kainos

.........

......... portretas
Kaimo sodybų kainos po truputi eina link kosmoso..
VISI KOMENTARAI 26

Galerijos

Daugiau straipsnių