„Mes vis dar turime didelę pandemijos bangą, tad natūralu, kad yra svarstomos įvairios priemonės, kaip apsaugoti visuomenę. Dėl vaikų taip pat. Manau, kad ši priemonė yra viena iš galimų, ir natūralu, kad kažkas protestuoja ir išsako vieną ar kitą nuomonę“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė Seimo pirmininkė.

Taip, tai sukelia diskusijų, bet, manau, kad tai yra teisingas būdas – garsiai kalbėti apie tai, kokios priemonės yra svarstomos.

Komentuodama teiginius, kad galimybių paso įvedimas vaikams nuo 12 metų gali diskriminuoti ar turėti kitokių neigiamų socialinių padarinių paaugliams, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog ši iniciatyva yra tik viena iš svarstomų priemonių. Politikės teigimu, dešiniųjų Ministrų Kabinetas visada pasidalina tuo, ką svarsto Vyriausybėje.

„Tai yra viena iš svarstomų priemonių. Matyt, reikėtų mums visiems suprasti, kad kai Vyriausybė svarsto kažką, tuo ir pasidalina viešai. Taip, tai sukelia diskusijų, bet, manau, kad tai yra teisingas būdas – garsiai kalbėti apie tai, kokios priemonės yra svarstomos. Tai yra daroma ir šį kartą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. 

Pirmadienį Kaune ir prie Vyriausybės rūmų susirinkusios basos mamos protestavo prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Anot jų, galimybių paso įvedimas diskriminuotų dalį vaikų, sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

ELTA primena, Vyriausybė ketina įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Įstatymas įsigaliotų nuo gruodžio mėnesio, vaikams nuo 12 galiotų tos pačios taisyklės kaip šiuo metu nuo 16 metų – galimybių paso reikėtų einant į parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas.