– Kas galėtų būti, jei aš būčiau vaikas ir įsėsčiau į nepažįstamojo automobilį?

– Išties tokios situacijos kartais pasitaiko. Kalbama apie vyresnius vaikus, kurie ieškodami, kaip nuvykti į tam tikrą vietą, nusprendžia naudotis ne viešuoju transportu, o pasitelkdami pavežančius automobilius. Patiems vaikams tai gali atrodyti nelabai rizikinga arba greitesnis, nemokamas būdas keliauti, tačiau mes, kaip vaiko teisių gynėjai, atkreipiam dėmesį į rizikas, susijusias su tokiu keliavimo būdu. Vaikas gali atsidurti labai pažeidžiamoje padėtyje, įsėdęs į nepažįstamojo automobilį, gali tapti nusikaltimo auka. Todėl kviečiame ir tėvus, ir pravažiuojančius asmenis, pastebėjusius vaiką galimai nesaugioje kreiptis pagalbos į policiją ar Vaiko teisių tarnybą.

– Ar taip ir elgiasi gyventojai, ar praneša policijos pareigūnams, jūsų įstaigai? Ar visgi nėra tokie empatiški ir pamatę vaiką toliau keliauja, nes ne visada ir žvalgomės keliaudami?

– Tokių pranešimų kartais sulaukiame. Tarnyba, reaguodama į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pranešimą, pirmiausiai aiškinasi aplinkybes. Kalbasi su vaiku, tėvais, bando išsiaiškinti, ar šeimai reikia kažkokios pagalbos. Kitas svarbus dalykas yra, kad kartais vaikai gali autostopu keliauti ir dėl to, kad atokesnėse vietovėse nėra pakankamo susisiekimo. Taip pat svarbu, kad tėvai kalbėtųsi su vaikais apie tai, kokios yra tokio keliavimo rizikos ir sakytų, jog taip daryti nereikėtų. Jeigu neatvažiavo autobusas, geriau kreiptis į tėvus, giminaičius, galbūt kažkokių draugų ieškoti, bet ne sėsti į nepažįstamų asmenų automobilį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tikriausiai kartais vaikai ir nesupranta, kad rizikuoja, sėsdami į tokį automobilį?

– Taip. Mes, suaugę, labiau galime įvertinti rizikas. Vaikams situacija gali atrodyti absoliučiai įprasta, jie gali nepagalvoti, kokios rizikos gali kilti, todėl suaugusių pareiga yra informuoti juos apie tai.

– Dažnai mes esame linkę galvoti stereotipais – taip elgiasi tie vaikai, kurių tėvai gal gauna mažesnes pajamas, todėl negali skirti pakankamai jų atostogoms, kelionėms, taip pat negali skirti pakankamai dėmesio?

– Taip, čia kalbant apie bet kokį rizikingą vaikų elgesį, geriausia prevencijos priemonė yra tiesiog santykis su tėvais ir kitais suaugusiais. Labai svarbu, kad vaikai turėtų pozityvų ryšį su suaugusiais, kuriais pasitiki ir jie būtų tie, kurie vaiką informuotų, pamokytų apie tai, kokios rizikos gali kilti. Ir vis dėlto pasakyčiau, kad ne tik vaikai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų keliauja pakeleivingais automobiliais. Tikrai visokių situacijų būna ir tas paauglystės laikotarpis yra ypatingas, kai vaikai nori išbandyti įvairius dalykus. Todėl visose šeimose svarbu apie tai kalbėti.