- Greta Namentkevič
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugumai vaikų artėjanti Rugsėjo 1-oji tampa tęstinio nerimo priežastimi. Grįžimas į mokyklą moksleivius dažniausiai priverčia nerimauti dėl įtemptos mokymosi rutinos. Kai kurie baiminasi dėl galimų patyčių. O vaikai, kurie pereina į kitą mokymo įstaigą, išgyvena jaudulį, nes nežino, kas jų laukia.
Gali žaloti sveikatą
Rugsėjo 1-osios šventė beveik kiekvienam vaikui kelia nerimą. Psichoterapeutas Gediminas Navaitis paaiškino, kad nerimas – pirmoji streso fazė, o stresas – tai reagavimas į būtinybę prisitaikyti.
„Šiuo atveju moksleiviams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, vietoj atostogų prasideda mokslo rutina, taip natūraliai sukeliamas nerimas“, – teigė specialistas.
Vis dėlto patirti stresą vienoje ar kitoje situacijoje, pasak psichoterapeuto, nėra blogai. Nerimą jaučiantis žmogus ruošiasi naujam iššūkiui, o tai parodo, kad jam rūpi ateitis. Tačiau didelis nerimas nėra naudingas nė vienam žmogui.
Dažnai vaikų patiriamo streso tėvai nesureikšmina, kadangi manoma, jog jaunas organizmas gali ištverti daugiau, o ir stresas, kaip minėta, žmogui kartais yra naudingas.
Tačiau psichoterapeutas pabrėžė, kad dažnai patiriamas stresas palaipsniui žaloja vaiko sveikatą, galiausiai dėl menkiausio nerimo moksleiviai suserga depresija, patenka į ligonines.
Gediminas Navaitis / G. Bartuškos nuotr.
Nerimauja iš anksto
Į mokyklas ne pirmus metus sugrįžtantys vaikai nerimauja, esą gali nepatenkinti tėvų reikalavimų stropiai mokytis, todėl ruošiasi iš karto stengtis ir gauti kuo geresnius rezultatus.
„Tėvai dažnai vaikus dar prieš rugsėjo 1-ąją skatina moksluose rodyti gerus rezultatus, tačiau bet kokioje srityje, kol darbas nepradėtas, reikalauti, kad jis būtų padarytas gerai, tai tiesiog nerimo kelimas be reikalo“, – aiškino G. Navaitis.
Dar vienas nerimo židinys – mokykloje patiriamos patyčios. Santykiai mokykloje tiek tarp pačių moksleivių, tiek su mokytojais, pasak G. Navaičio, tampa realia problema, kai pasiekiamas įžeidinėjimų lygis.
„Vaikų tėvai gali tik įsivaizduoti, kokia būtų jų savijauta, jeigu kiekvieną dieną darbe iš jų būtų tyčiojamasi, gerų darbo rezultatų jie veikiausiai neparodytų, o ir darbe likti nenorėtų“, – sakė psichoterapeutas.
Svarbu pasiruošimas šventei
Yra moksleivių, kurie keičia mokyklas, pereina į gimnazijas, pakeičia aplinką dėl patyčių ar kitų veiksnių.
Kaip teigė psichoterapeutas, tuo metu moksleivių gyvenimuose tarsi vyksta perversmas. Keičiasi mokytojai, klasės draugai.
Tėvai turi palaikyti, paskatinti ir paaiškinti, kad kita aplinka reiškia dar vienos brandos pradžią.
„Jų nerimo lygis aukštesnis. Jiems veikiausiai prireiks daugiau emocinės paramos, šiuo atveju tėvų vaidmuo svarbiausias. Tėvai turi palaikyti, paskatinti ir paaiškinti, kad kita aplinka reiškia dar vienos brandos pradžią“, – patikino G. Navaitis.
Vaiko nerimą prieš rugsėjo 1-ąją gali padėti numalšinti pasiruošimas šventei. Tėvai kartu su vaiku galėtų išrinkti naujus tiek šventinius, tiek kasdienius mokyklai skirtus rūbus. Taip iš anksto vaikas pats susidraugauja su mintimi, jog vėl reikės eiti į mokyklą.
„Jeigu man pasakytų, jog turiu ryt išvykti, būčiau sunerimęs, stresas mane užvaldytų, kadangi žinau, kad esu nepasiruošęs. Bet jeigu mane perspėtų bent keliomis dienomis anksčiau, į situaciją reaguočiau visai kitaip. Analogiškai yra ir su Rugsėjo 1-osios švente“, – aiškino specialistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po pirmojo Seimo rinkimų turo sustreikavo partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderio A. Zuoko sveikata4
Vos prieš kelias dienas pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, sutriko vienos iš rinkimuose dalyvavusių partijų, „Laisvė ir teisingumo“, lyderio Artūro Zuoko sveikata. ...
-
Klaipėdoje – pirmasis „sniegas“?
Antradienį pietinėje uostamiesčio dalyje iškritusi kruša kai kuriems miesto gyventojams priminė sniegą. ...
-
Specialistai sako, kad Lietuvoje nėra nuoseklios pilietinio ir patriotinio ugdymo programos7
Lietuva neturi nuoseklios, į švietimą apie Laisvės kovas ir partizaninį judėjimą nukreiptos politikos, sako istorikė Aistė Petrauskienė. Jai antrina ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri siūlo...
-
Įstatyme atsirado nauja sąvoka „pranešimas žiniasklaidai“
Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino „pranešimo žiniasklaidai“ sąvoką. ...
-
Išpuolis prieš „Raudonas nosis“: esame šokiruoti, kad taikiniu pasirinkti aukojantys žmonės3
Policija pradėjo tyrimą dėl išpuolio prieš „Raudonos nosys Gydytojai klounai“, antradienį pranešė pati organizacija. ...
-
Dienai X ruošiasi ir moksleiviai: išbando virtualios realybės akinius
Lietuvos moksleiviams rengiamos civilinės saugos pamokos, ką reikėtų daryti dieną X. Pamokose ne tik teorija, bet ir praktiniai užsiėmimai, moksleiviai su virtualiosios realybės akiniais galės patirti ekstremalias situacijas. Anot šio projekto ...
-
L. Kasčiūnas: Lietuva steigs du vikšrinių pėstininkų kovos mašinų batalionus2
Lietuva kurs du vikšrinių pėstininkų kovos mašinų batalionus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Ieškoma būdų kelių erelių tramdymui5
Nedidelės gyvenamųjų namų bendruomenės suka galvas, kaip sutramdyti greičio mėgėjus. Kai kurie gyventojai auklėja agresyvius vairuotojus socialiniuose tinkluose, o kai kam šovė mintis imtis socialinės reklamos. ...
-
Dėl rodyklių persukimo – peticija25
Kaip ir kasmet, baigiantis vasaros laikui, bus pasukamos laikrodžių rodyklės. Spalio paskutinį savaitgalį visa Lietuva suks viena valanda atgal. Tačiau žmonėms jau įgriso šis rodyklių sukinėjimas, tad atsirado peticija, kurioje prašoma...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžta aštuoniolika neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta 18 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...