Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas

Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.

Vitalijus – komunikabilus, todėl darbas su žmonėmis jam vienas malonumas. Darbo atmosfera draugiška, o ir užsidirba nemažai.

„Geri arbatpinigiai, gera darbo atmosfera čia. Vadovė labai faina, suteikia geras darbo sąlygas“, – kalbėjo padavėju dirbantis Vitalijus.

Vitalijui tik 24-eri, o jau pakeitė 14 darbų. Visgi vaikinas įsitikinęs, kam gi sėdėti viename darbe, jei gali išbandyti save ir kitose srityse.

„Man asmeniškai tai yra senas požiūris, kur jei tu įsidarbinai, tai dirbk visą gyvenimą. Manau, kad turi ieškoti savęs, pradirbti daug darbų. Daug „suvalgyti“, kad žinotum, ko tau reikia ir kas esi gyvenime“, – įsitikinęs Vitalijus.

LNK stop kadras.

Tačiau save randa ne visi. Nedarbo lygis šalyje siekia beveik 9 proc., o ieškančiųjų darbo – 9 tūkst. daugiau nei pernai.

„Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 157 tūkst. bedarbių, iš jų apie 81 tūkst. bedarbių gauna nedarbo draudimo išmoką“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Bedarbiams kitų metų biudžete numatyta apie 500 mln. eurų. Daugiau bedarbių reiškia ir susidariusį nedarbo socialinio draudimo deficitą.

„2025 metais bus apie 28 mln. eurų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.

LNK stop kadras.

Deficitą greičiausiai teks dengti iš kitų pinigų, skirtų pensijai, ligos ar motinystės išmokoms. Ministerijai kyla klausimas, kodėl bedarbių daugėja? Viena priežasčių – įtariamas piktnaudžiavimas išmokomis, ypač tarp jaunimo. Nedarbo išmoka maksimaliai mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius jos suma mažėja. Detaliai išnagrinėję išmokos sistemą, jos gavėjai naudojasi teikiamais privalumais.

„Jaunimas pasiima vadinamą grietinėlę pirmus 2–3 mėnesius. Dažniau keičia darbus, jie tiesiog pasinaudoja įstatymo leidžiama garantija, turėdami pakankamą draudimo stažą, kad gautų 2–3 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – aiškino V. Kalinauskas.

Laisvų darbo vietų yra apie 16 tūkst., tačiau daugiausiai jų – pramonės srities įmonėse. Darbdaviai sako stebintys panašias tendencijas. Jaunimas viename darbe ilgai neužsibūna.

„Jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimo yra gana aukšti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė–analitikė Eglė Stonkutė.

Dažnas renkasi bedarbio išmoką, nes pašalpos suma mažai skiriasi nuo minimalaus atlyginimo. Be to, bedarbiams taikomos ir lengvatos, pavyzdžiui, šildymo.

„Santykinai šiek tiek daugiau pinigų matomai atrodo geresnė versija, negu taip įsivaizduojant dirbti nuo aštuonių iki penkių, kaip yra įpratę šiek tiek vyresni darbuotojai“, – svarstė E. Stonkutė. 

LNK stop kadras.

Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su darbdaviais, taigi, darbo ieškantys pasiūlymų sulaukia. Du kartus per metus jų atsisakę, išmokos netenka. Vis dėlto, ir tokiu atveju sugeba rasti išeičių.

„Girdime, kad iš Užimtumo tarnybos atsiųsti kai kurie darbuotojai prašo tiesiog pasirašyti, jog yra netinkami darbui tam, kad galėtų toliau likti Užimtumo tarnyboje“, – tvirtino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.

Pramonininkų konfederacijos ekonomistė atskleidžia ir dar vieną piktnaudžiavimo būdą.

„Piktnaudžiauja ir sveikatos išmokomis, tai yra biuleteniais. Juos išsiima gana lengvai, gana greitai, jų ima santykinai daugiau nei vyresniosios kartos darbuotojų. Į tą greičiausiai reikėtų atkreipti dėmesį“, – įsitikinusi E. Stonkutė.

Ministerijai daugiausiai nerimo kelia asmenys, nedarbo išmoką gaunantys pakartotinai.

„8 proc. išmokų gavėjų, pasinaudoja daugiau kaip keturis kartus per penkerius metus“, – teigė V. Kalinauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Su profesinėmis sąjungomis šis klausimas aptartas Trišalėje taryboje. Svarstyta, ar nederėtų išmoką mažinti, galbūt mokėti trumpesnį laiką. Lietuvos verslo atstovai tikina, kad bedarbių būtų mažiau, jei Lietuva daugiau investuotų į darbuotojų perkvalifikavimą.

„Lietuva yra Europos Sąjungos pabaigoje. Skiriame nepakankamai, todėl logiška būtų galvoti apie aktyvesnį darbuotojų perkvalifikavimo mokymą, daugiau lėšų skirti būtent šiai funkcijai“, – nurodė verslo konfederacijos generalinis direktorius Emilis Ruželė.

Nemažai jaunų žmonių, kaip teigia E. Ruželė, darbo neranda būtent dėl įgūdžių stokos. Kvalifikacijos kėlimo mokymai padėtų ne tik rasti darbą, bet ir išvengti atleidimų.

„Jeigu pašalpos kažkuria prasme būtų labiau siejamos su dalyvavimu mokymuose, perkvalifikavime, tai galbūt būtų vienas iš būdų spręsti egzistuojančias problemas“, – įsitikinęs E. Ruželė.

Ministerija žada peržiūrėti išmokų skyrimo tvarką ir prireikus teikti įstatymo pataisas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių