- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.
„Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų rezultatyvesnis, jei būtų atliekami visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesni numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Audito metu nustatėme, kad buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesnis išankstinis vertinimas, kurį atlikti privaloma. Taigi lieka neįvertinama dalis didelę įtaką visuomenei galinčio daryti teisinio reguliavimo“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Pasak Valstybės kontrolės, prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikis turėtų būti vertinamas pagal jų įtaką konkrečioms sritims, valstybės finansams, administracinei naštai ir ekonomikai, tačiau nė vienos iš prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikis nebuvo įvertintas visais privalomais aspektais.
Priimant naujas teisėkūros iniciatyvas dažnai likdavo neįvertinama administracinė našta, o sąnaudų ir naudos analizė neatlikta nė vienu atveju.
Valstybinio audito institucijos duomenimis, Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia užregistruojamų teisėkūros iniciatyvų gausa. 2020–2023 metais priimti 2 469 teisės aktai, iš jų 7 proc. – naujos redakcijos įstatymai.
Audito rezultatai rodo, kad 22 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų atvejais nepasinaudota viešosiomis konsultacijomis, todėl suinteresuotosioms šalims nebuvo suteikta galimybė dalyvauti šiame procese. Taip neišnaudojamos galimybės visapusiškai įvertinti galimus viešosios politikos problemų sprendimo būdus, ieškant geriausių galimų sprendimų, atitinkančių visuomenės poreikius.
Valstybės kontrolės teigimu, turi būti stiprinama prieš priimant įstatymus poveikio vertinimų kokybės priežiūra, siekiant išsiaiškinti, ar planuojama teisėkūros iniciatyva yra pagrįsta. Nors turi būti atliekama visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų kokybės priežiūra, anot Valstybės kontrolės, 41 proc. šių iniciatyvų ji nebuvo atlikta.
Institucija taip pat pažymi, kad svarbu pagrįstai įvertinti poreikį atlikti prioritetinių teisėkūros iniciatyvų vertinimą jas jau priėmus.
„Tai padėtų įvertinti, ar tikslai, kurių buvo siekiama teisiniu reguliavimu, yra pasiekti ir kokias pasekmes lėmė teisinis reguliavimas“, – teigiama pranešime.
Pasak Valstybės kontrolės, Vyriausybės kanceliarijai įgyvendinus rekomendacijas, bus planuojami ir atliekami pagrįsti išsamesni numatomo visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų teisinio reguliavimo poveikio vertinimai, kuriais remiantis parengti teisės aktai labiau atlieps identifikuotas viešosios politikos problemas.
Tuomet, anot kontrolės, teisinio reguliavimo poveikio vertinimų kokybės priežiūra užtikrins poveikio vertinimų atlikimą visais reikalingais aspektais, ministerijose bus kaupiamos kompetencijos, kurių reikia poveikio vertinimams atlikti, tai prisidės prie kokybiškesnių teisės aktų parengimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...