Kone pusė respondentų sako, kad tai teigiamas Vyriausybės sprendimas. Tuo tarpu labiausiai kritikos susilaukia valdžios laikysena aprūpinant medikus apsaugos priemonėmis. Sociologė, žvelgdama į balandžio mėnesio pradžioje surinktus piliečių vertinimus, teigia, kad turimi duomenys indikuoja suaktyvėjusius gyventojų bazinius instinktus – saugoti savo ir artimųjų sveikatą. Todėl, mano ji, tai gali būti priežastis, kodėl visuomenėje įsijungia konformizmas ar net kyla didesnis pasirengimas klausyti valdžios nurodymų.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 5-8 d. atliktos apklausos metu gyventojų buvo prašoma nurodyti, kuriuos Vyriausybės veiksmus ar darbus ekstremalios situacijos ir karantino metu jie vertina teigiamai ir kuriuos neigiamai. Kaip skelbia „Baltijos tyrimai“, apklausoje dalyvavusiems respondentams atsakymai nebuvo siūlomi – valdžios darbus ar veiksmus jie vardijo patys.

Susisteminti duomenys rodo, kad geriausiai vertinami darbai, kuriuos atliko valdžia prasidėjus koronaviruso sukeltai krizei, yra karantino paskelbimas ir jo metu taikomos priemonės. Tai nurodė  42 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu, kad Vyriausybė tinkamai ėmėsi veiksmų izoliuojat atvykusius iš užsienio žmones, deklaravo 13 proc. respondentų. 11 proc. teigė, kad prie sėkmingai atliktų darbų sąrašo gali būti priskiriamas sienų uždarymas ir atvykimo bei išvykimo iš Lietuvos ribojimas. 

Mažiau nei dešimtadalis gyventojų teigiamai įvertino diskusijas kėlusį testavimo dėl koronaviruso apimčių didinimo klausimą: 7 proc. respondentų teigė, kad valdžios veiksmai organizuojant testavimą, steigiant mobiliąsias stotis gali būti vertintini teigiamai. Vyriausybės suplanuotas pagalbos priemones verslui bei už karantino priemonių nesilaikymą sugriežtintas baudas, kaip teigiamus sprendimus taip pat nurodė po 7 proc. respondentų.

Daugiausiai kritikos dėl medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis

Gyventojų labiausiai kritikuojamas Vyriausybės veiksmas – įdėtos pastangos aprūpinant medikus apsaugos priemonėmis. Tai, kad valdžia nesugebėjo tinkamai išspręsti šio klausimo, nurodo 28 proc. gyventojų. O tai, kad trūko testavimui būtinų priemonių teigė 13 proc.

Tokia pati respondentų dalis nurodė, kad valstybė nesugebėjo sukontroliuoti atvykusių iš užsienio izoliavimo. 11 procentų gyventojų pasirodė, kad viešojoje erdvėje pernelyg daug negatyvios informacijos, o dešimtadalis (10 proc.) teigė maną, kad iš užsienio grįžtančių žmonių srautus į Lietuvą reikėjo stabdyti anksčiau.

8 procentai deklaravo, kad, jų nuomone, Vyriausybė apskritai nevaldo situacijos ir, kad priima per daug prieštaringų nutarimų. 7 proc. nurodė, kad valdžia galėjo kiek anksčiau griežtinti baudas dėl įvesto karantino pažeidimų.

Sociologė: žmonių baimė lemia pasirengimą klausyti valdžios nurodymų

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, nieko keisto, kad visuomenė labiausiai neigiamai įvertino apsaugos priemonių medikams ar testavimo apimčių klausimą. Viena vertus, pasak jos,  būtent ši tema  vyravo viešojoje erdvėje, kita vertus, akcentavo ji, visuomenė itin atidžiai žiūrėjo į Vyriausybės veiksmus, turinčius įtakos jų asmeninei sveikatai.

„Nuo pat pirmų dienų neigiamoje perspektyvoje buvo akcentuojama tai, kad trūksta medikams apsaugų, kad trūksta testavimo apsukų, kad nėra sukaupta atsargų. Jei pažiūrėtume į tai, kokios temos vyravo žiniasklaidoje ir kiek tam buvo skiriama dėmesio – tai pamatytume, kad tuo metu šios temos tiesiog vyravo“, - Eltai duomenis komentavo R. Ališauskienė.

Sociologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad visuomenė yra linkusi teigiamai vertinti įvestus gyvenimo suvaržymus. Žymi respondentų dalis nurodė, kad teigiamai vertina karantino paskelbimą, o apčiuopiama dalis gyventojų teigiamai žvelgė į baudų už karantino pažeidimus griežtinimą. Tuo tarpu iš esmės nebuvo tų, kurie sakytų, kad laisvę ribojančios priemonės yra blogas valdžios žingsnis.

Pasak sociologės, ko gero, tokį visuomenės požiūrį lėmė tai, kad šioje situacijoje visi akcentai sudėti nebe į viešąjį gyvenimą, o į asmeninę ir artimųjų sveikatą.

„Visgi sveikata ir galimybė užsikrėsti yra bazinis instinktas, ko žmonės labiausiai bijo. Nes dabar nėra žinoma, kaip nuo viruso apsisaugoti. Galbūt tai ir lemia žmonių konformizmą ar net pasirengimą klausyti nurodymų“, – teigė R. Ališauskienė, akcentuodama, kad vargu ar panašią visuomenės reakciją galėtų sukelti politinį kontekstą turintys sprendimai.

Kaip priminė R. Ališauskienė, panašios indikacijos matyti ir kovo mėnesį darytoje apklausoje. Kovo 24–26 d. atlikta apklausa parodė, kad 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kada iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.

 

 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 5-8 d. atliko antrą reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 510 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.