Žadama užtikrinti užsieniečių galimybes dalyvauti apklausoje apie tautybę, religiją

Statistikos departamentas žada atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų prašymus pritaikyti gyventojų tautybės ir tikėjimo tyrimą šalyje gyvenantiems užsieniečiams.

Departamentas tikina jau išvertęs klausimyną į rusų, lenkų ir arabų kalbas, bet jį pildyti vis tiek teks lietuviškai.

Šis statistinis tyrimas, kartu su šiemet vykstančiu visuotiniu gyventojų surašymu, pradėtas sausio 15-ąją – internetinę anketą savanoriškai bus galima užpildyti iki vasario 17-osios. Vėliau, atsižvelgus į apklausoje dalyvavusiųjų demografinius duomenis, iš gyventojų registro žadama atrinkti dar apie 40 tūkst. nedalyvavusių internetinėje apklausoje gyventojų.

Į departamentą šią savaitę kreipėsi Žmogaus teisių organizacijų koalicija su dar keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tarp jų – Lietuvos Raudonasis Kryžius, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, Pabėgėlių Taryba, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Bendrystės ir socialinių inovacijų centras.

Nevyriausybininkai prašė išversti statistinio tyrimo klausimyną į Lietuvoje labiausiai paplitusias užsienio kalbas – rusų,  anglų, lenkų, arabų, taip pat užtikrinti nuoseklų vertimą ir klausėjų pasiruošimą užduoti klausimus užsienio kalbomis antrajame tyrimo etape.

„Ne visi Lietuvos gyventojai gali visavertiškai dalyvauti tyrime, nes jei antrajame etape turėtų būti užtikrinamas reprezentatyvumas apklausiant papildomus 40 tūkst. žmonių, nėra nuoseklaus vertimo, neaišku, kaip klausimynas bus verčiamas, tad atsiranda kita problema – duomenų kokybė ir patikimumas, nes jei nėra nuoseklaus vertimo, klausimai šiek tiek skiriasi“, – BNS sakė nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėja  Akvilė Kriščiūnaitė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu tiek internetinės apklausos, tiek ir būsimų kontaktinių apklausų klausimynai parengti tik lietuvių kalba.

Anot jos, taip pat gali kilti problemų dėl konkrečių klausimo formuluočių, kai, pavyzdžiui, žmonėms atsakyme leidžiama pasirinkti tik vieną tautybę.

„Bet Lietuvoje yra mišrių šeimų, yra žmonių, kurie kalba šeimose įvairiomis kalbomis, laiko save skirtingų tautybių atstovais – tai irgi, turbūt, nėra tie duomenys, kurie galėtų visiškai atspindėti situaciją“, – tvirtino A. Kriščiūnaitė.

Departamentas: pildyti teks lietuviškai

Statistikos departamentas apgailestauja, kad galimybės pildyti anketą keliomis kalbomis nebus – tai bus galima padaryti tik lietuviškai, nors patys klausimai išversti rusų, lenkų ir anglų kalbas, jie bus pasiekiami paspaudus nuorodą.

„Atsiprašome, bet galimybės pildyti anketos keliomis kalbomis nėra. Reaguodami į gyventojų išreikštą poreikį, gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo klausimus išvertėme į

gausiausių Lietuvoje tautinių mažumų– lenkų ir rusų – kalbas. Klausimynas taip pat išverstas į anglų kalbą“, – BNS nurodė departamentas.

Pasibaigus anketos pildymo terminui, vėliau departamento klausėjai vykdys apklausas žodžiu. Šiame etape bus atrinkta 40 tūkst. gyventojų – apklausiamieji turės būti 16-os ir vyresni, taip pat bent metus nenutrūkstamai gyvenantys Lietuvoje ar atvykę vėliau, bet ketinantys čia likti bent metams. Už vaikus į anketos klausimus atsakys tėvai, įtėviai ar globėjai.

Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatais. Surašymas šiemet vykdomas imant informaciją iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų, nevykstant pas gyventojus į namus.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o kaip apklausit lietuvius

o kaip apklausit lietuvius portretas
kurie sezoniniams darbams išvyksta į užsienius-statybininkai,dažytojai,žemės ūkio darbuotojai ir pan.rūpinatės kolonizatorių reikalais,o savus kurie išvyksta keliems mėnesiams nurašote.o mes parvezam krūvas pinigų į Lietuvą,skirtingai nuo parazituojančių svieto perėjūnų.ir kodėl svieto perėjūnas yra prilyginamas vietiniui.man į galvą net nekiltų mintis dslyvauti pvz.švedijos surašyme.

Rimtai?

Rimtai? portretas
"Diversity development group" net savo angliško puslapio į lietuvių kalbą išversti nesiteikia ir kažko reikalauja iš kitų? Elgiasi kaip kokie svetimkūniai.

Anonimas

Anonimas portretas
Kokie dar uzsienieciai, kokios apklausos? Vyti lauk visus uzsieniecius ir kitas imigrantines siuksles.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių