Dabar premjeras ieško naujo Teisingumo ministro, prieš tai įspėjęs koalicijos partnerius socialdemokratų darbo frakciją, kad tai ne partinės dalybos, todėl, nors formaliai tai jų ministerija, jis ieškos tinkamiausio kandidato profesionalo. Oficialiai pavardės nebuvo įvardytos, neoficialiai kalbama apie premjero patarėjo Elvino Jankevičiaus kandidatūrą.

O tuo metu kalėjimų sistemoje yra dar viena problema – narkotikai ir per juos plintantis ŽIV. Medikai siūlo tiekti vienkartinius švirkštus į įkalinimo įstaigas, Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas tam priešinasi, esą reikia kovoti su narkotikų patekimu, o ne nemokamai dalyti švirkštus. Faktai rodo, kad kovoti sekasi sunkiai, o žmogui pavojingam virusui plisti kelias lieka atviras.

Pasak ŽIV prevencijos specialistų, iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad pagrindinis ŽIV plitimo kelias išlieka švirkščiamieji narkotikai, ir nesvarbu laisvėje ar įkalinimo įstaigose. Laisvėje esantys asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, švirkštus gali pasikeisti nemokamai ir taip apsaugoti ne tik save, bet ir kitus dėl galimo užkrato plitimo. Visiškai kitokia situacija įkalinimo įstaigose, švirkštų niekas nekeičia.

Bauginanti statistika

Sakysite, įkalinimo įstaigose apie narkotikus net svajoti draudžiama. Visuomeninių organizacijų atstovai tvirtina, kad pataisos namuose ne tik svajojama, bet ir vartojama. Oficiali statistika – įkalinimo įstaigose yra per 300 infekuotų ŽIV asmenų.

ŽIV kontroliuoti ir užkirsti plitimui kelią yra gerokai lengviau negu daugelio kitų infekcinių ligų.

„2017 metais apie 90 atvejų, naujų ŽIV atvejų, tai yra didelė proporcija nuo visų naujų atvejų yra nustatyta būtent laisvės atėmimo vietose, ir tai yra 20 atvejų daugiau negu 2016 m. Yra didėjantis naujų užsikrėtimų skaičius, ypač laisvės atėmimo vietose. Yra ir lytiniu keliu perduotų atvejų, bet vyraujantis būdas yra tai, kad žmonės neturi priėjimo prie švarios švirkštimosi įrangos“, – sakė NVO koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Kalinių globos draugijos vadovas taip pat teigia, kad įkalinimo įstaigose narkotikai platinami ir vartojami.

„Asmuo visiškai nenaudoja narkotikų ir jis pakliūva į įkalinimo įstaigą. Jis pradėjo narkotikus naudot ir užsikrėtė dar. Žinome, kad antihigieniškomis, antisanitarinėmis sąlygoms esant, su viena adata ir nekeistas tas švirkštas senas, ir pas kai kuriuos kalinius nėra tokio baimės jausmo. Jie jau daug ką yra praradę ir, kad jie apsikrės, neturi tokios baimės taip, kaip kiti kokie laisvėj esantys žmonės, kad turėtų“, – pasakojo Kalinių globos draugijos vadovas Jonas Stašinskas.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje galutinai tiriamas kraujas virusui nustatyti. Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius  teigia, kad kiekvienais metais naujų ŽIV nustatoma vis daugiau. Ankščiau per metus jų būdavo apie 160, 180, artimiausius kelerius metus prognozuojama daugiau kaip po 200 naujų atvejų.  Pasak jo, ypač didelį pavojų kelia laisvėje užsikrėtusieji, patekę į įkalinimo įstaigas.

„Kaip tik jie ir pavojingiausi yra. Tie, kurie prieš kalėjimą užsikrečia, būtent laisvėje ir patenka į kalėjimus, kokiam lango periode su aukštu virusų kiekiu ir automatiškai yra pavojus, sakysim, kitiems užsikrėsti, jeigu jis, pavyzdžiui, vartoja narkotikus“, – kalbėjo A. Griškevičius.

Vienintelis sprendimas

Nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė J. Poškevičiūtė teigia, kad Lietuvoje fiksuojamas iki 30 proc. ŽIV atvejų augimas kasmet, ypač pastaruosius 3 metus.  Tuo metu Vakarų šalyse plitimas sustabdytas, užsikrėtusiųjų skaičius stabilus arba mažėja.

„ŽIV kontroliuoti ir užkirsti plitimui kelią yra gerokai lengviau negu daugelio kitų infekcinių ligų. Nes priemonės yra žinomos ir jų efektyvumas yra beveik šimtaprocentinis. Jeigu švirkštas būtų sterilus, jeigu jis būtų prieinamas yra šimtaprocentinė garantija, kad tuo keliu neužsikrės“, – sakė J. Poškevičiūtė. Ji teigia: kaip ir laisvėje, įkalinimo įstaigose turi būti keičiami švirkštai. Tam pritaria ir medikai.

„Be abejo, vienintelis sprendimas – vienkartinės priemonės. Kaip buvo su vienkartinėm priemonėm išspręstos, reiškia, tos problemos ligoninėse su hepatitais B ir C“, – pritarė A. Griškevičius.

Teisingumo ministerijos pareigūnai, kol ieškoma kuo pakeisti atsistatydinusius ministrę ir viceministrą, nelinkę komentuoti situacijos. Atsistatydinęs teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, ankščiau „Savaitei“ teigė, kad pataisos namai turi prevencijos priemonių planus, bet švirkštų keitimas į juos nepatenka.

„Kas sukontroliuos, kad jie vieną kartą švirkštą naudos. Kiekvienuose pataisos namuose yra reabilitacijos centrai nuo priklausomybių gydyti, ir aš manau, kad šitas kelias yra perspektyvus, o ne išmokinti nuteistuosius saugiai naudoti narkotines priemones“, – sakė R. Bakšys.

Užkirsti kelio neįmanoma?

Pasak Kalėjimų departamento atstovų, įkalintieji priemones narkotikams įšvirkšti gaminasi iš ko papuola, pavyzdžiui, iš šratinukų. Tačiau nesutinka, kad švirkštų keitimas – geras sumanymas.

„Šiuo metu nėra tikslinga taikyti švirkštų keitimą, nes švirkštas gali būti panaudotas ir prieš pačius pareigūnus, užkrečiant tuo pačiu ŽIV, taip pat švirkštų leidimas naudotis, nereikštų, kad tie patys nuteistieji jais nesikeis tarpusavyje“, – kalbėjo Kalėjimų departamento laikinasis Priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Jasas.

Šiuo metu pataisos namuose trūksta 400 prižiūrėtojų. Kai kuriose įstaigose 200 kalinčiųjų prižiūrėti nakčiai lieka vos vienas prižiūrėtojas. Kalinių globos draugijos vadovas teigia, kad narkotikai į pataisos namus daugiausia patenka per prižiūrėtojus.

Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasas su tuo nesutinka ir teigia, kad  dažniausiai narkotikus įneša, net intymiose vietose, ar permeta per tvorą artimieji ir draugai. Esą, 100 proc. to užkirsti neįmanoma. Tai yra, neįmanoma užkirsti kelio ir ŽIV plitimui įkalinimo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su šia problema nesusipažinęs. Pasak jo, pirmiausia – pagalba atsikratyti priklausomybės, bet jei nepavyksta.

„Dažniausiai ir yra taikoma žalos mažinimo priemonės, tai yra, kai žala neišvengiama, siekiama, kad jinai būtų kaip galima mažesnė“, – sakė ministras A. Veryga.

Tačiau kaip to galima siekti, kai nei žalos, nei naudos niekas neskaičiavo ir, panašu, nesiruošia to daryti?