- Prof. Petras Stirbys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiradus širdies skilvelių virpėjimui sustoja kraujotaka ir, nieko nedarant, pacientas dažniausiai žūsta – ištinka kardialinė mirtis. Stipri elektros iškrova iki šiol laikoma auksiniu standartu šalinant gyvybei pavojingus širdies skilvelių ritmo sutrikimus. Tačiau ši iškrova sukelia pacientams ir itin nemalonių pojūčių.
Turi neigiamų savybių
Gydomasis, gyvybę gelbstintis aukštos energijos defibriliacinis impulsas akimirksniu normalizuoja širdies ritmą. Tačiau šalia akivaizdžių pranašumų defibriliacinis metodas, deja, turi ir neigiamų savybių. Pati defibriliacijos procedūra yra ne tik nemaloni, ji skausminga. Be to, besikartojanti elektros iškrova ilgainiui žaloja širdies raumenį – miokardą. Klinicistai, išnagrinėję autopsinius (skrodimo) duomenis, randa, kad jau po penkto defibriliacinio seanso širdies raumenyje atsiranda pakenkimo židinių. Pradžioje tai smulkių intraląstelinių struktūrų pokyčiai, o besikartojantys elektriniai impulsai ilgainiui sukelia jungiamojo audinio tarpląstelinį išvešėjimą – kaip gyvų audinių atsaką į žalojantį faktorių. Taip palaipsniui komplikuojasi klinikinė situacija, ruošiamas ar praplečiamas substratas naujoms aritmijoms. Visa tai slopina širdies raumens kontrakcinį (susitraukimo) pajėgumą, provokuoja aritmijas. Žodžiu, defibriliaciniai impulsai, išgelbėdami gyvybę, kartu silpnina miokardo funkciją, ilgainiui sukelia širdies nepakankamumą. Įsidėmėtina, kad defibriliacinis terapinis elektrošokas neturi skilvelinių aritmijų prevencinių savybių – ritmo sutrikimų atakos gali kartotis neribotai. Dalinio švelninančio poveikio galima tikėtis tik iš skiriamų antiaritminių medikamentų.
Neapsikentę prašo išjungti
Defibriliacinio elektrošoko skausmingumą akcentuoja ir pacientai, ir klinikinių pranešimų autoriai. Dėl itin nemalonių jutimų padarinių būna įvairių. Pacientai ar jų artimieji dėl skausminio streso kartais atsisako nuo kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimo arba jo pakeitimo nauju, kai išsenka seno aparato baterijos. Jautresni pacientai, neapsikentę pasikartojančios elektros iškrovos, reikalauja pašalinti arba išjungti jau implantuotą elektroninį prietaisą. Pagaliau, netrūksta ir suicidinių pranešimų, ypač jei pacientas patiria iškrovos serijas dėl gyvybei pavojingų elektrinių audrų (angl. – electrical storms). Tai ypač pasakytina apie pacientus, kenčiančius nuo Brugados sindromo (reta paveldima širdies liga, kuria sergant širdyje sutrinka elektros impulsų srautas, – red. past.). K.Nademanee aprašė atvejį, kai pacientas per savaitę patirdavo daugiau nei 20 skilvelių virpėjimo epizodų ir jų sukeliamų klinikinių mirčių. Nuostabą kelia tai, kad tokios gyvybei pavojingos krizės praeidavo savaime, nes priepuoliai dokumentuoti dar prieš imantis gydomųjų veiksmų, t.y. aritmijos diagnostiniame etape. Beje, elektrinėmis audromis yra vadinami gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai, kurie per 24 valandas pasikartoja du ir daugiau kartų. Taigi, gydomoji procedūra kartais tampa nepakeliama arba sunkiai pakeliama našta. Skausmas tampa ta kaina, kurią moka ligoniai, kad išliktų gyvi. Kai kurie klinicistai nurodo, kad didele dalimi toks gyvenimas, kai nuolat laukiama naujos elektros iškrovos, tampa nebemielas arba nebebranginamas.
Gydomoji procedūra kartais tampa nepakeliama arba sunkiai pakeliama našta. Skausmas tampa kaina, kurią moka ligoniai, kad išliktų gyvi.
Visiškai nežalos raumens
Aukščiau aprašyti nerimą keliantys faktai verčia implantuojamų kardiologinių elektroninių prietaisų kūrėjus ieškoti išeičių iš keblios padėties. A.Moreno ir R.D.Waltonas su grupe bendraminčių jau daugelį metų mėgina tobulinti defibriliacinį metodą. Paieškos nelengvos, nes žemos įtampos impulsams, kuriuos pacientai toleruoja, skilvelių virpėjimas nepaklūsta. Šie mokslininkai eina truputį kitu keliu – mažina impulsų energijos lygį ir, paversdami juos neskausmingais, didina kontaktuojančių su miokardu elektrodų plotą ir elektrodų skaičių. Savo metodą jie pavadino „vieno impulso mažos energijos skilvelių paviršių defibriliacija“. Bandymai kol kas atliekami eksperimentuojant tik su įvairų žinduolių širdimis. Jų naujausi pranešimai skelbia, kad kairiojo skilvelio vidiniame ir išoriniame paviršiuose išdėsčius penkis 7 cm ilgio elektrodus (paliekant 1–2 cm tarpus tarp jų) skilvelių virpėjimą pavyksta nutraukti itin žemos įtampos dviejų milisekundžių trukmės impulsais. Impulsų energija tesiekia 100 milidžaulių (mJ). Net sunku tuo patikėti žinant, kad įprastai skilvelius pavyksta defibriliuoti 20–30 džaulių(J) impulsais, išskirtiniais atvejais – 4–10 J. Jeigu eksperimentuose autoriams pavyksta sutramdyti sutrikusį ritmą neįtikėtinai silpnais impulsais, netenka abejoti, kad procedūra bus visiškai beskausmė ir tai nuteikia itin palankiai. Visai kas kita, kai galvojame apie techninį idėjos įgyvendinimą. Juk išdėstyti pernelyg didelio ploto elektrodus širdies vidiniame ir išoriniuose paviršiuose ir kurie netrukdytų miokardo kontrakcijoms – misija sunkiai įmanoma. Autorių sumanymas suprantamas – jie, žinodami defibriliacijos dėsningumus, siekia, kad tarp elektrodų patektų kuo didesnė (kritinė) širdies raumens masė, nes tai didina defibriliacijos veiksmingumą.
Patrauklu yra tai, kad nedidelės energijos impulsai visiškai nežalos širdies raumens ir nesukels nė menkiausio diskomforto pacientui elektros iškrovos metu. Džiugu, kad mokslininkai ieško naujų metodų, tad, tikėkimės, jiems ir mums, potencialiems pacientams, pasiseks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Specialistai: perspėjimai dėl žalos sveikatai rūkančiųjų neveikia, prevencijos taktiką reikia keisti3
Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ...
-
Dviejų mažamečių mama vietoje sporto varžybų – į kovą su agresyvios formos vėžiu
Leonetai lapkričio 25 dieną sukako 33 metai. Jokiame gyvenimo etape fiziškai ir emociškai stipri moteris nė nenumanė, kad mintyse suksis didžiausias noras – įveikti vėžį. Jauna moteris, auginanti du mažamečius vaikus, serga itin ...
-
D. Dundulis: stabdome „Sostinės medicinos centro“ veiklą ne vien dėl prezidento veto6
Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis aiškina, kad „Sostinės medicinos centro“ veiklą stabdo, nes susidūrė su institucijų nenoru kooperuoti. Jis aiškina, kad nors sprendimą priėmė po pr...
-
D. Dundulis nutraukia Vilniuje įkurto medicinos centro veiklą: šalyje „Teltonikos“ istorijų apstu22
Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis trečiadienį pranešė stabdantis neseniai Vilniuje įkurto „Sostinės medicinos centro“ veiklą. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl bręstančių pokyčių: dar trūksta kūdikių mirčių?12
Jonava kasmet gerinusi naujagimių skaičiaus rekordus šiemet naujų aukštumų nepasieks, nepagerins ir pernykščio rekordo, kai gimė 482 kūdikiai. Iš aplinkinių ligoninių Jonavoje gimsta daugiausiai vaikų, tačiau to gali neu...
-
E. ir T. Bruzgulių šeimos istorija: tėvai vaikams suteikia gyvybę, bet vaikai mums suteikia gyvenimą
Šviesi ir kupina vilties – taip galime apibūdinti vienuoliktąją socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ laidą, kurios herojai Elena ir Tadas Bruzguliai pasidalijo istorija apie savo ankstukes dvynukes. Nėštumo metu kil...