- Tapytoja Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartą per metus Kaune vyksta paroda, apie kurią savo nuomonę turi visi: ir menininkai, kultūros lauko atstovai, ir jiems prijaučiantieji. Nuomonės yra gana kategoriškos. Jas išklausius, drąsiai galima išskirti šios parodos – kalbant socialinių tinklų leksika – sekėjus ir jos nesekėjus. Viena pusė išskiria, kad parodai pritrūksta meninės kokybės, kita pasisako už tai, kad kartą metuose viena iš svarbiausių Kauno galerijų plačiai atveria duris visiems, kurie kuria: neribodami dailės šakos pasirinkimo, meno kūrinio realizavimo formos, temos, netaikydami amžiaus kriterijų. Žinoma, kalba sukasi apie Kauno paveikslų galerijoje vykstančią Geriausio metų kūrinio parodą.
Kitų autorių tekstuose ši paroda yra įvardinama ir reginiu, ir netgi reiškiniu. Ko gero, abu įvardinimai yra jai tinkami. Kiekvienais metais organizatoriai atlieka didžiulį darbą galvodami apie parodos architektūrą – estetiškai išeksponuoti per šimto menininkų kūrinius, kurių nevienija joks jungiamasis elementas – tikrai didelis iššūkis.
Kiekviena Geriausio metų kūrinio paroda, kad ir kokia nevienalytė ji būtų, žiūrovą pasitinka apgalvota ir kiek tik įmanoma vizualiai baigta ekspozicija, kurioje pristatomi ir tapybos, akvarelės, piešimo, grafikos, tekstilės, keramikos, odos meno, stiklo, mažosios plastikos, ir instaliacijos, vaizdo meno, objekto meno kūriniai. Ši paroda – reginys, atspindintis skirtingas dailės formas pasirinkusius Kauno menininkus, skirtingai išnaudojančius pasirinktų dailės šakų galimybes ir skirtingai suvokiančius estetikos kriterijus.
Šio reginio kontekste nereikėtų lyginti vienų menininkų su kitais. Paroda perteikia bendrą Kauno meninio lauko vaizdą, kuris Geriausio 2018 metų kūrinio parodoje yra laipteliu aukščiau nei buvo praėjusiais metais.
Jau vien dėl to, kad ekspozicijoje galima pamatyti vis daugiau jaunosios kartos menininkų, kuriančių Kaune, darbų. Jų raiškos formos yra laisvesnės, jie linkę eksperimentuoti, ieškodami savitos meninės kalbos; jaunųjų menininkų kūryboje pasirenkami motyvai gana asmeniški, reflektuojantys autentiškus vidinius pasaulius; rinkdamiesi kūrinio formatą jie dar nėra labai pasitikintys savimi, bet stengiasi tobulėti.
Paroda tampa jų išsigelbėjimo ratu ir kartą metuose jie pasiekia išsvajotąjį krantą, kuriame gali susitikti su žiūrovais, kolegomis.
Vyresnės kartos dailininkai renkasi aiškiau žiūrovui perskaitomus motyvus; didelį formatą, kuriame atsiskleidžia technikos išmanymas, meistrystė, profesionalumas. Vyriausios kartos dailininkai – priešingai – pasirinkdami formatą yra santūresni, tačiau raiškos prasme džiazuoja, nesiekdami nei nustebinti, nei priblokšti. Tiesiog mėgaudamiesi laisve.
Šių metų parodoje (kad ir kokia ji spalvota tiesiogine šio žodžio prasme) juntama ir globėjiška kuratorės ranka, kuri vieniems menininkams atvėrė galerijos duris, kitiems – patapšnojo per petį ir palinkėjo sugrįžti kitąmet. Todėl parodoje, neprarandant jos pirminės koncepcijos, išlaikomas balansas tarp skirtingų meninio profesionalumo lygių.
Skirtis tarp menininkų, kurie yra pripažinti ir aktyvūs Kauno (ir ne tik) meninio lauko dalyviai bei tų, kurie kuria tyliai, yra jaučiama. Ir šių metų ekspozicijoje ji tampa pliusu, žyminčiu, kuo Geriausio 2018 metų kūrinio paroda skiriasi nuo kitų Kauno mieste vykstančių parodų.
Ši aplinkybė, ko gero, ir leidžia parodą pavadinti reiškiniu. Kaunas nėra didelis miestas, parodinių erdvių jame ne tiek ir daug, todėl natūralu, kad pirmenybė jose pasirodyti yra skiriama Lietuvoje, užsienyje pripažintiems menininkams. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, mažiau aktyvūs kūrėjai atsiduria už borto. Todėl Geriausio 2018 metų kūrinio paroda tampa jų išsigelbėjimo ratu ir kartą metuose jie pasiekia išsvajotąjį krantą, kuriame gali susitikti su žiūrovais, kolegomis ir kūrybinio lauko atstovais. Paroda tampa galimybe parodyti save ir pažiūrėti į kitus – praplėsti savo matymo ir suvokimo lauką, pasisemti įkvėpimo ieškant naujų raiškos formų. Juk geri pavyzdžiai įkvepia.
Kita vertus, ir menininkai, kurie savo kūrybą parodo galbūt tik kartą metuose, žinomus kūrėjus gali šio to pamokyti, pavyzdžiui, atsipalaiduoti. Kad ir koks nedidelis tas mūsų miestas, vietos jame užteks visiems. Gerai, kad Kauno meninis laukas yra platus ir spalvotas, gerai, kad kiekvienas Geriausio 2018 metų kūrinio parodą aplankęs žiūrovas turi laisvę pasirinkti būtent tai, kas artima jam. Juk meno pasaulis tuo ir turi būti ypatingas, jog neturėtų turėti sienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...