Jei lietuvių paklaustume, kokias asociacijas jiems kelia Baltijos jūra, veikiausiai išgirstume minint Palangos tiltą, gintarą ir auksines smėlio kopas. Uždavę tą patį klausimą Danijos gyventojams, neturėtume nustebti, jei šie imtų kalbėti apie jūroje stovinčias vėjo elektrines ir jų gaminamą energiją.
Danija pirmąjį vėjo elektrinių parką ne tik Baltijos jūroje, bet ir visame pasaulyje, pasistatė dar 1991 m., kai Lietuva tik vadavosi iš sovietų priespaudos. Ši šalis ir šiandien yra elektros gamybos iš jūrinio vėjo lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimties Baltijos jūroje veikiančių vėjo elektrinių parkų. Kitą pusę dalijasi Švedija, Vokietija ir Suomija.
Tačiau artimiausiais metais Baltijos jūroje planuojami pokyčiai apie vėjo elektrines paskatins kalbėti ne tik šių šalių, bet ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos gyventojus, kadangi visos aštuonios Baltiją supančios valstybės rengia ambicingus jūrinio vėjo energetikos planus, kurie reikšmingai prisidės ne tik prie mūsų regiono, bet ir visos Europos energetinės nepriklausomybės bei žaliųjų tikslų.
Šiuo metu Baltijos jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia siekia tik kiek daugiau nei 3 gigavatai (GW), tačiau tikrasis jūros potencialas yra nepalyginamai didesnis, nes gana seklūs jos vandenys yra ypač palankūs vėjo jėgainių statyboms. Skaičiuojama, kad bendra Baltijos jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia galėtų siekti 93 GW – didesniu potencialu Europoje pasižymi tik gerokai didesnė Šiaurės jūra.
„Ignitis renewables“ nuotr.
Iki maksimalaus Baltijos vėjo įdarbinimo dar laukia ilgas kelias, tačiau aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pernai pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad 2030 m. Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio.
Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukeltas energetikos kainų šokas Europoje daugumą valstybių privertė susitelkti į energetinę nepriklausomybę, o toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.
Lietuvai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, tačiau bendrame paveiksle ji tikrai nėra nereikšminga. Pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) atlikti Baltijos jūrinio vėjo tyrimai atskleidė, kad ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jei Lietuva jį pilnai išnaudotų, iš esmės tai viršytų visą mūsų šalies elektros energijos poreikį ir leistų Lietuvai elektros energiją ne tik eksportuoti, bet ir investuoti į ateities energetikos projektus, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą.
„Ignitis renewables“ nuotr.
Apie 2030 m. veikti pradėsiančio pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ galia sieks 700 megavatus (MW), jis per metus pagamins apie 3 TWh žaliosios elektros energijos – ketvirtadalį to, ką šiandien suvartoja šalies gyventojai ir verslas.
Jūrinio vėjo elektrinių parkas dar labiau priartins Lietuvą prie tikslo visą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, be to, reikia įvertinti, kokį postūmį šis projektas, atnešiantis milijardines investicijas ir kursiantis aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, suteiks visai šalies ekonomikai. Teigiama įtaka statybų ir transporto sektoriams, Klaipėdos jūrų uosto plėtra, elektrinių parko vystytojo parama vietos bendruomenių projektams – šalutinis, bet ne mažiau reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros efektas.
Lietuvos pasiryžimas kartu su kitomis regiono valstybėmis plėtoti jūrinio vėjo energetikos projektus išlaisvins Baltijos jūros potencialą ir atvers tokias energetikos sektoriaus galybes, apie kokias šiandien galbūt net nesusimąstome, nes kol kas nežinome, kad jos egzistuoja.
Tačiau netrukus sužinosime. Iš pradžių tai, ką jau tris dešimtmečius žino danai, o paskui ir tai, kokia energetikos ateitis laukia visos Europos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur pakasė kamuolį?1
Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...
-
Putinai šnara: cvirk, cvirk2
Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...
-
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?
Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...
-
Kriminalizuos laisvą žodį?6
Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...
-
Ritualiniai protestai2
Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...
-
Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...
-
Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“8
Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada tvirtai žengė į tikrąją demokratiją – įteisino pornografiją. Nežinia, kiek įtakos tam turėjo Šiaurės Korėjos kariūnai, besiveržiantys į Rusiją vien dėl to, kad ten š...
-
Su gimtadieniu, Salomėja22
Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...
-
V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų177
Rinkimai baigėsi, Seimas – prisiekė. Sveikinu valdančiuosius ir Seimo Pirmininką su komanda. Šiuos žodžius tikėjausi parašyti ne tik Parlamento vadovui, bet ir naujajai Vyriausybei. Deja, ministrų kabineto paskyrimo neišlauki...
-
Taika – unitazo dugne
Trečiojo reicho invazija į Antrąją Lenkijos Respubliką prasidėjo ankstų 1939 m. rugsėjo 1 d. rytą (4.45 val.), Gdanske stovinčiam vokiečių karo laivui „SMS Schleswig-Holstein“ atidengus ugnį į Vesterplatėje dislokuotą lenkų įgul...