Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti

Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius.

Jie baiminasi, kad Vladimiro Putino arba jo įpėdinio režimas bus pasirengęs naujam karui daug anksčiau, nei mano dauguma vakariečių. Jie skiria milžiniškas sumas gynybai ir kuria glaudžių dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklą saugumo, planavimo, žvalgybos ir viešųjų pirkimų srityse.

Kontrastas su piečiau esančiomis šalimis labai ryškus. Vidurio Europos šalys ne tik atsilieka. Jos eina klaidinga kryptimi. Austrijoje rinkimus laimėjo FPOe, vadovaujama Herberto Kicklio, kuris, būdamas vidaus reikalų ministru, savo šalį pavertė žvalgybos pariju. Slovakija pernai perrinko Robertą Fico, atvirą karo Ukrainoje kritiką ir Vengrijos ilgamečio premjero Viktoro Orbano sąjungininką. Čekijos vyriausybė, kuri užsienio politikos srityje laikosi pagirtinos „vanagiškos“ pozicijos, yra susiskaldžiusi ir nepopuliari užklupus sunkumams dėl pragyvenimo išlaidų. Buvęs ministras pirmininkas ir magnatas Andrejus Babišas tikisi sugrįžti valdžion kitais metais. Kartu su R. Fico ir V. Orbanu A. Babišas priklauso naujai frakcijai „Patriotai už Europą“, kuri nepritaria pagalbai Ukrainai ir dėl karo kaltina Vakarus.

Labiau į vakarus stebimas vaizdas ne ką linksmesnis. Pastaruoju metu regioniniuose rinkimuose Vokietijoje gerai pasirodė proputiniškos kraštutinės dešiniosios ir kairiosios partijos. Kanclerio Olafo Scholzo koalicija funkcionuoja vis prasčiau. Jos nesėkmė toli gražu neapsiriboja vien Rusija. Atrodo, kad politiką Kinijos atžvilgiu didžiausioje Europos ekonomikoje lemia trumpalaikiai komerciniai sumetimai. Iš didžiųjų šalių vadovų tik italė Giorgia Meloni siūlo aiškumą ir ryžtingumą.

Dėl netvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių naujajai Europos Komisijai tenka dar didesnis vaidmuo. Atsakymas į apokrifinį klausimą (klaidingai priskiriamą Henry Kissingeriui) „Kam skambinti, jei noriu pasikalbėti su Europa?“ yra aiškus: Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Naujoji komanda jau suformuota, bet dar nedirba. Klausymų Europos Parlamente atidėjimas iki lapkričio atrodo kaip nuolaidžiavimas savo silpnybėms. Pasaulis dega, o sprendimų reikėjo dar vakar. ES delsimas dėl plėtros, pavyzdžiui, skatina nepasitenkinimą šalyse kandidatėse Pietryčių Europoje. Rusija ir Kinija iš to pelnosi.

Trumpai tariant, „didžioji Europa“, kurią sudaro daugiau kaip 30 šalių, ar jos priklausytų NATO, ES, ar abiem organizacijoms, nėra pasirengusi prisiimti savo saugumo naštos. Jai trūksta strateginės perspektyvos: pavyzdžiui, ji neturi ką pasakyti apie Artimuosius Rytus. Nacionaliniai interesai reiškia, kad jos gynybos pramonė yra fragmentiška. Ji nesugeba strategiškai panaudoti didelės paramos vystymuisi Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, kuriose vyrauja antiizraelietiškos ir antiamerikietiškos nuotaikos.

Europa taip pat dar negali būti patikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Teoriškai susitarimas turėtų būti akivaizdus: padėti amerikiečiams sulaikyti ir apriboti Kiniją mainais į nuolatines JAV karines garantijas Europai. Tačiau pernelyg daug europiečių bijo minties, kad gali būti įtraukti į pasaulinę konfrontaciją su Kinija. Jie verčiau norėtų uždirbti pinigų. O JAV parama Europai atrodo kaip pagrindinis vaidmuo, dėl kurio amerikiečiai patiria per daug išlaidų ir rizikos. Dauguma karinių planų labai remiasi prielaida, kad amerikiečiai išgelbės padėtį.

Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Šiaurės ir Baltijos šalių sistema atrodo ypač svarbi. Tai sąjungininkės, turinčios efektyvias vyriausybes, stiprią ekonomiką, atsparias visuomenes ir pajėgias kariuomenes. Pridėkime dar kelias šalis – tarkime, Britaniją, Nyderlandus ir Rumuniją – ir šis naujas kelių šalių aljansas aplink Baltijos jūrą atrodys vis perspektyvesnis.

Vienas iš klausimų – kaip greitai dabartinis į kariuomenes sutelktas bendradarbiavimas gali įgauti politinį, diplomatinį ir administracinį svorį. Kitas klausimas – ar jis gali atlaikyti Rusijos spaudimą, kuris kitur buvo labai sėkmingas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lupkaso

Lupkaso portretas
kaip ir jo šeimininku svajonė kad Pabaltijys pataptų karo lauko zona. Tokia kaip dabar Ukrainoje tik didesniu mastu...Puiku kariaut su rusu svetimoje žemėje ir ne savo rankom

Mečka from Pulpudeva

Mečka from Pulpudeva portretas
py z duk asai - operacijqa Gomora - 50 000 civilių aukų. Dvi atomikės Stalinui pagąsdint ant taikių japonų. Vietnamo skerdynės. Serbija, Irakas.

Taigi taigi

Taigi taigi portretas
Lucaso įžvalgos visada atspindi realią padėtį, o ji gana nemaloni ir pavojinga.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Pasakykite pagaliau tikrą tiesą
    Pasakykite pagaliau tikrą tiesą

    Dabar yra mada kalbėti apie tausojamą gamtą, ekologiją, tvarumą ir visokius kitokius abejotinus reikalus. Aiškinama apie pasaulio atšilimą ir dėl jo kaltinama pramonė, transportas. ...

    3
  • Sveiki atvykę į beždžionyną
    Sveiki atvykę į beždžionyną

    Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba užblokavo prieigą prie dar vienos interneto svetainės, skleidžiančios Kremliaus propagandą. ...

    4
  • Žeminanti retorika negali tapti politinės kultūros norma
    Žeminanti retorika negali tapti politinės kultūros norma

    Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos studentų sąjunga ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kreipdamosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius prašo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos...

    4
  • Kaip išmoksta vadovauti vadovai?
    Kaip išmoksta vadovauti vadovai?

    Neretai vadovai yra kuruojamos srities ekspertai, o vadovavimo stiliaus išmoksta iš savo buvusių vadovų arba remiasi praktine patirtimi. Statistiniai duomenys rodo, kad vos 12 proc. tiki savo lyderystės įgūdžiais pokyčių valdymo ir sprend...

    1
  • (Ne)mūsiškių vyriausybė
    (Ne)mūsiškių vyriausybė

    Jeigu demokratinėje Europos valstybėje į valdančiąją koaliciją žengia politikas, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų, verta suklusti. Ar tikrai nieko neišmokome iš XX a. trag...

    5
  • Biudžeto išlaidos turėtų skatinti žmones dirbti
    Biudžeto išlaidos turėtų skatinti žmones dirbti

    Biudžeto išlaidų struktūra neatitinka deklaruojamų prioritetų, pabrėžia 2025 m. valstybės biudžeto projekto ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). ...

    5
  • Kad tik nenusibaustume patys
    Kad tik nenusibaustume patys

    Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicij...

    2
  • Partinis bilietas – prie skrandžio
    Partinis bilietas – prie skrandžio

    Į praeitį svirduliuojantys valdantieji vėl plečia maloniosios vegetacijos infrastruktūrą. Aną ketvirtadienį Seimas nusprendė įsteigti nežinia kam reikalingą „transporto saugos tyrimų instituciją“. ...

    2
  • Š. Vaitkus: vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra
    Š. Vaitkus: vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra

    Einame užsibrėžtu tikslu pirmyn. Vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra. ...

    2
  • Ilgi vienatvės šešėliai
    Ilgi vienatvės šešėliai

    Kita savaitė prasidės keturių vienetukų (11 11) diena. Kinai, kuriems skaičius 1 atrodo kaip hieroglifas, reiškiantis pliką lazdą, pakrikštijo lapkričio 11-ąją Vienišių diena. Žmogus be šeimos yra tarsi lazda be š...

    3
Daugiau straipsnių