Jų laiške Europos Komisijai (EK), su kurio turiniu ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP, prašoma „pasiūlyti naujų būdų ir sprendimų, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai į Europą“.

Prašymas pateiktas likus mažiau nei mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuose nemaži laimėjimai prognozuojami kraštutinės dešinės antiimigrantiškoms politinėms jėgoms.

Tarp laišką pasirašiusiųjų – Italija ir Graikija, kurias pirmiausia pasiekia gausybė migrantų, įveikusių pavojingą kelionę Viduržemio jūra. Daugelis šių žmonių į ES bėga nuo skurdo, karo ar persekiojimo savo šalyse, sako Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

Šalys siekia, kad ES dar sugriežtintų savo neseniai priimtą paktą dėl migrantų ir prieglobsčio.

Be kita ko, jame numatytas spartesnis be dokumentų atvykstančių žmonių tikrinimas, naujų pasienio sulaikymo centrų steigimas ir greitesnė asmenų, kurių prašymai dėl prieglobsčio buvo atmesti, deportacija. Teisės aktų rinkinys turi įsigalioti 2026 metais.

Laiške Bendrijos narės siūlo įvesti „mechanizmus, kuriais būtų siekiama aptikti, sulaikyti arba nelaimės atveju išgelbėti migrantus atviroje jūroje ir nugabenti juos į iš anksto nustatytą saugią vietą ES nepriklausančioje šalyje partnerėje, kur šiems migrantams būtų galima rasti ilgalaikius sprendimus“.

Šalys sako, kad turėtų atsirasti paprastesnė tvarka, kaip išsiųsti prieglobsčio prašytojus į trečiąsias šalis, kol vertinami jų prašymai.

Laiške minimas prieštaringai vertinamo Italijos ir Albanijos susitarimo pavyzdys. Pagal jį Roma į stovyklas ES nepriklausančioje Balkanų šalyje gali paraiškų nagrinėjimo laikotarpiui išsiųsti tūkstančius prieglobsčio prašytojų, išgelbėtų Italijos vandenyse.

EK sakė išnagrinėsianti laišką. Visgi EK atstovė Anitta Hipper (Anita Hiper) nurodė, kad „visas mūsų darbas ir dėmesys dabar nukreiptas į [migracijos pakto] įgyvendinimą“.

„Saugios trečiosios šalys“

Anot laišką pasirašiusių valstybių, ES turėtų persvarstyti, kas laikytina „saugiomis trečiosiomis šalimis“.

ES teisė numato, kad asmenys, atvykę į bloką be dokumentų, gali būti išsiųsti į trečiąją šalį, jei ji laikoma saugia, o pareiškėjas turi pakankamai stiprų ryšį su ta valstybe.

Pagal šią tvarką negali veikti tokios schemos kaip ES jau palikusioje Jungtinėje Karalystėje. Ši šalis neseniai priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, leidžiantį visus nelegalius migrantus išsiųsti į Ruandą.

Teisių grupės sako, kad šioje Afrikos šalyje, kurią geležiniu kumščiu nuo 1994-ųjų genocido valdo prezidentas Paulis Kagame (Polis Kagamė), ribojama žodžio laisvė ir opozicija.

Laišką EK nusiuntusios šalys nori, kad ES pasirašytų susitarimus su trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis palei pagrindinius migracijos maršrutus. Kaip pavyzdį jos pateikia 2016 metų sutartį su Turkija, pagal kurią ji priima nuo karo bėgančius Sirijos piliečius.

Anot jų, blokas turėtų „sutelkti dėmesį ne į neteisėtos migracijos valdymą Europoje, o į paramą pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms jų kilmės regionuose“.

Migracijos politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Camille Le Coz (Kamil Le Kos) sakė: „Teisiniu požiūriu šie modeliai kelia daug klausimų ir yra labai brangūs išteklių mobilizavimo ir operatyvinio lygmens požiūriu.“

Ji pažymėjo, kad pagal susitarimą su Italija Albanijoje įsteigtų migrantų priėmimo centrų atidarymą teko atidėti.

Analitinio centro atstovės teigimu, kadangi birželio 6–9 dienomis vyks EP rinkimai, 15 šalių pateiktus pasiūlymus teks apsvarstyti jau naujos sudėties EK.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad laiško nepasirašė ES sunkiasvorės Prancūzija, Vokietija ir Ispanija.

„Kai kurioms šalims narėms prioritetas iš tiesų yra pakto įgyvendinimas, o tai jau savaime yra didžiulė užduotis“, – sakė C. Le Coz.

Laišką be minėtų Lietuvos, Italijos ir Graikijos pasirašė Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Rumunija ir Suomija.

Pažymima, kad tarp pasirašiusiųjų nėra Vengrijos. Jos premjeras Viktoras Orbanas priešinosi ES planams dėl migrantų naštos, tenkančios valstybėms, tampančioms pirmąja atvykėlių į ES stotele, padalijimo. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti finansiškai ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja apgręžimo politiką, teigdamos, kad Lietuvos įteisintas migrantų atstūmimas įvestos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu pažeidžia tarptautinę teisę.