Šios valstybės pasirašė vadinamąjį „Paryžiaus raginimą dėl pasitikėjimo ir saugumo kibernetinėje erdvėje“ (Paris Call for Trust and Security in Cyberspace), siekiant išjudinti įstrigusias tarptautines derybas šiuo klausimu.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos šio pasižadėjimo nepasirašė, o tai liudija apie šių šalių nepritarimą kibernetinių ginklų – naujausių šiuolaikinio karo technologijų – sunorminimui.

„Mums reikia normų, kad išvengtume karo kibernetinėje erdvėje, kuris būtų katastrofiškas“, – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) pareiškė pirmadienį.

Šios iniciatyvos šalininkai ragina sukurti „Skaitmeninę Ženevos konvenciją“, prisimindami Ženevos konvencijas, kurios nustatė taisykles kare.

Pavyzdžiui, jie nori, kad valstybės įsipareigotų nerengti atakų prieš infrastruktūras, nuo kurių yra priklausomi civiliai gyventojai.

Tokios naujos tarptautinės normos taip pat padėtų apibrėžti valstybių remiamas kibernetines atakas ir pateisinti atsaką į jas.

Manoma, kad puolamųjų kibernetinių ginklų turi susikūrusios dešimtys šalių.

„Mes turime pateikti šių normų pasiūlymą“, – pirmadienį sakė bendrovės „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas (Bredas Smitas) Paryžiaus taikos forume, kuris rengiamas minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-ąsias metines.

Savo kalboje B. Smithas pavaizdavo, kaip kibernetiniai ginklai gali sukelti didžiulį konfliktą.

Signalas pasauliui imtis veiksmų

Pasak jo, 2017-ieji davė „signalą pasauliui imtis veiksmų“ po virusų „WannaCry“ ir „NotPetya“ atakų.

Viruso „WannaCry“ ataka paralyžiavo daugybę ligoninių Didžiojoje Britanijoje ir per 24 valandas užkrėtė daugybę kompiuterių maždaug 150 šalių. Manoma, kad šį virusą paskleidė Šiaurės Korėja.

Tuo metu dėl kitos išpirkos reikalaujančio viruso „NotPetya“ atakos, kuri palietė finansų, energetikos ir valdymo sektorius Ukrainoje, ekspertai kaltina Rusiją.

Tačiau saugumo pareigūnai atkreipia dėmesį, kad šios dvi atakos iš pažiūros buvo sukurtos remiantis programa, pavogta iš JAV Nacionalinio saugumo agentūros, atsakingos už šalies kibernetinę gynybą.

„Tokiame pasaulyje, kuriame viskas yra susiję, galima paveikti bet ką, todėl mums reikia dirbti kartu“, – pridūrė B. Smithas.

Šio Paryžiaus susitarimo tekstą pristatė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), pirmadienį pradėjęs UNESCO Interneto valdymo forumo susitikimą Paryžiuje.

Šiam susitarimui taip pat pritarė 93 pilietinės visuomenės grupės ir 218 kompanijų, nurodė J.-Y. Le Drianas.

„Norėdamos gerbti žmogaus teises ir ginti jas internetinėje erdvėje, kaip ir materialiame pasaulyje, valstybės privalo dirbti kartu, tačiau taip pat bendradarbiauti su partneriais privačiame sektoriuje, mokslo pasauliu ir pilietine visuomene“, – sakoma susitarime.

Pastaraisiais metais Vakarų šalys kaltina Rusiją vykdant kibernetines atakas. Dideli duomenų saugumo pažeidimai sukėlė raginimus sukurti naujas elgesio internetinėje erdvėje taisykles.