Berlyne, Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose susirinkusios minios mojavo mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavomis ir reikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdytų karą.

Kai 2022 metų vasario 24-ąją V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, į Europą pirmą kartą per kelis dešimtmečius sugrįžo konfliktas – geopolitinis žemės drebėjimas, sukėlęs šoką visame pasaulyje.

Didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios Ukrainos sąjungininkių paramos, kai drąsos įgaunanti Maskva pasiekia laimėjimų mūšio lauke, per protestą prie Berlyno Brandenburgo vartų buvo raginama paspartinti ginklų tiekimą.

Kreipdamasis į tūkstančius šalininkų, tarp kurių buvo ir mojavusiųjų plakatais su užrašu „Apginkluokite Ukrainą dabar“, Berlyno meras Kai Wegneris (Kajus Vegneris) pasmerkė V. Putino „brutalų agresijos karą“.

„Jis nori sunaikinti Ukrainą, nori sunaikinti ukrainiečių tapatybę“, – sakė jis miniai. Pasak organizatorių, į mitingą susirinko 10 tūkst. žmonių, tačiau policija nurodė perpus mažesnį skaičių.

„Bet mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – pabrėžė Berlyno meras.

Jis paragino Berlyną perduoti Ukrainai ilgo nuotolio raketų „Taurus“, kurių jau seniai prašo Kyjivas, tačiau Vokietijos vyriausybė vis atsisako tai padaryti, baimindamasi, kad jomis gali būti smogta ir Rusijos teritorijai.

Mitinge dalyvavusi 32 metų ukrainietė Valerija Žylenko pripažino, kad dėl kitų pasaulyje vykstančių krizių dabar yra „sunkiau palaikyti tik Ukrainą“.

Tačiau ji pridūrė: „Noriu priminti pasauliui, kad mes vis dar esame čia, mes priešinamės... mums vis dar reikia šios paramos.“

Londone tūkstančiai protestuotojų žygiavo į Trafalgaro aikštę, mojuodami plakatais su užrašais „Pasaulis palaiko Ukrainą“ ir „Rusija yra teroristinė valstybė“.

„Kiekvieną dieną žūsta žmonės, o Vakarai, deja, netiekia pakankamai... ginklų“, – sakė 54 metų ukrainietė Tania Zubašenko.

„Jie žada, bet kartais tai tik žodžiai. Mums reikia realių veiksmų.“

„Ukraina gina vertybes“

Protestai vyko ir įvairiuose Prancūzijos miestuose. Prie eitynių Paryžiaus centre prisijungė keli tūkstančiai žmonių, minioje skambėjo šūksniai „Putinas žudikas“ ir „Rusija lauk iš Ukrainos“.

Ruano miesto meras Nicolas Mayer-Rossignol (Nikolia Majer-Rosinjol) kelių šimtų žmonių miniai sakė, kad „Ukraina gina ne tik savo suverenitetą, bet ir savo vertybes bei idealus, kurie yra Europos vertybės ir idealai“.

„Europa kariauja – mes negalime likti šio mūšio nuošalyje.“

Varšuvoje – Lenkijos, kuri yra Ukrainos kaimynė ir pagrindinė sąjungininkė, sostinėje – prie Rusijos ambasados susirinko daugiau kaip 1 tūkst. protestuotojų, mojavusių Ukrainos vėliavomis.

Demonstrantai iškėlė kryžius su užrašytais Rusijos karo aukų vardais, taip pat per Rusijos bombardavimus sugriautų pastatų maketus.

Kiekvieną dieną žūsta žmonės, o Vakarai, deja, netiekia pakankamai... ginklų.

Demonstracijos vyko daugelyje kitų Europos miestų, įskaitant Dubliną, Atėnus, Stokholmą ir Milaną.

Stokholme vykusiame mitinge 22 metų ukrainietė Marjana Kostiv iš Lvivo naujienų agentūrai AFP sakė, jog tikisi, kad Ukraina „laimės karą“.

„Viskas baigsis ir visi ukrainiečiai galės grįžti į Ukrainą bei vėl pradėti gyventi normalų gyvenimą. Tai viskas, ko tikiuosi“, – sakė ji agentūrai AFP.

Nepaisant šeštadienį visame žemyne pademonstruotos paramos, europiečiai vis labiau nerimauja dėl silpnėjančių Ukrainos pastangų priešintis Maskvai.

Praėjusią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, tik 10 proc. europiečių tiki, kad Ukraina gali įveikti Rusiją mūšio lauke.

Praėjusį mėnesį dvylikoje ES šalių atlikta apklausa parodė, kad vidutiniškai 20 proc. apklaustųjų mano, jog Rusija gali laimėti, o 37 proc. mano, kad konfliktas baigsis kompromisiniu susitarimu.