Prieš 34 metus pastatytas povandeninis laivas neseniai buvo modernizuotas, o jo „būklė buvo ideali“, M. Macri sakė žurnalistams Argentinos karinių jūrų pajėgų štabe.

„Esu įsipareigojęs tiesai“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ši tragedija „reikalauja rimto, nuodugnaus tyrimo, suteiksiančio tikrumo dėl to, kas nutiko“.

Argentinos karinis laivynas sulaukė griežtos kritikos dėl savo veiksmų po pirmųjų pranešimų, kad „San Juan“ negrįžo į savo bazę Mar del Platoje numatytu laiku – lapkričio 16-ąją.

Laivynas tik po kelių dienų pripažino, kad „San Juan“ per savo paskutinįjį ryšio seansą lapkričio 15-ąją pranešė apie akumuliatorių gedimą.

Be to, kariškiai tik ketvirtadienį patvirtino, kad laive veikiausiai driokstelėjo galingas sprogimas. Pasak ekspertų, jis galėjo būti susijęs su akumuliatorių gedimu.

„Kol neturime išsamios informacijos, neturime ieškoti kaltųjų ir atsakingųjų. Pirmiausiai turim tiksliai sužinoti, kas ir kodėl įvyko“, – sakė M. Macri.

Penktadienį laivyno pareigūnai užsiminė nebeturintys vilčių rasti gyvų „San Juan“ įgulos narių.

„Turime rasti povandeninį laivą jūros dugne. Teritorija didelė, aplinka – atšiauri, o paieškos – labai sudėtingas“, – sakė laivyno atstovas kapitonas Enrique Balbi (Enrikė Balbis).

Magistrato teisėja Marta Yanez (Marta Janes) jau pradėjo šios nelaimės preliminarų tyrimą. Žurnalistams ji sakė, kad kitaip negu lėktuvuose „povandeniniame laive nėra juodosios dėžės. Visas povandeninis laivas yra juodoji dėžė“, tad jį reikėtų iškelti, siekiant nustatyti avarijos priežastis.

Kariškiai dar nėra oficialiai paskelbę įgulos žuvusia, bet laivyno ekspertai mano, kad sprogimas veikiausiai buvo katastrofinis.

Vieno iš įgulos narių, Damiano Tagliapietros (Damjano Taljapietros), draugė Brenda Salva teigė, kad Mar del Platos karinių jūrų pajėgų bazės viršininkas jai pasakė: „Jie visi žuvo.“

Kariškiai nurodė, kad vienas „San Juan“ įgulos narys išvengė tragedijos, nes paliko laivą pietiniame Ušuajos uoste, kai buvo paskirtas į kitą misiją, ir buvo pakeistas kitu jūreiviu.

Dar vienas 26 metų jūreivis ruošėsi vykti į povandeninį laivą, bet jam buvo leista pasilikti krante ir baigti tvarkyti namo pirkimo dokumentus, rašo dienraštis „Clarin“.

Įgulos artimųjų sielvartas penktadienį virto pykčiu.

„Noriu pasakyti admirolui Marcelo Srurui (Marselui Srurui), kad jis nevertas vadovauti pajėgoms, o prezidentui (Mauricio Macri) – kad jis turi įvesti tvarką“, – piktinosi 38 metų leitenanto Fernando Villarrealo (Fernando Viljarealo) motina Maria Rosa Belcastro (Marija Rosa Belkastro).

Artimieji kėlė klausimų dėl modernizuoto laivo būklės ir karinio laivyno nenoro dalytis informacija nuo paieškų operacijos pradžios.

„San Juan“ buvo pastatytas 1983 metais Vokietijoje, „Thyssen Nordseewerke“ statykloje. 2007–2014 metais jis buvo remontuojamas, ir jo eksploatavimas pratęstas 30 metų.

Kalbėdamas laivyno štabe M. Macri taip pat pagerbė dingusio laivo įgulos narių „patriotizmą, didvyriškumą ir drąsą“.

„Visiems jiems ir jų šeimoms – mano didžiausia pagarba“, – sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie dingusią įgulą, jis pareiškė: „Skausmas didelis, bet esame kartu, ir drauge nueisime visą šį kelią.“

Tikėtini atstatydinimai

Argentinos žiniasklaida penktadienį nurodė, kad M. Macri centro dešinioji vyriausybė ruošiasi pašalinti iš pareigų karinių jūrų pajėgų vadą M. Srurą ir keletą kitų aukšto rango karininkų.

Šalyje pasitikėjimas kariuomene menkas: Argentina vis dar gyvai prisimena 1976–1983 metų karinę diktatūrą, per kurią dingo apie 30 tūkst. žmonių.

Mėnuo prieš „San Juan“ tragediją M. Macri vyriausybė buvo apkaltinta dangsčiusi aktyvisto Santiago Maldonado (Santjago Maldonado) nužudymą po saugumo pajėgų įvykdyto jo arešto per protestą dėl vietos indėnų teisių.

„Vyriausybė svarsto pakeisti laivyno vadovybę. Jos nuomone, dėl „ARA San Juan“ dingimo kaltas aplaidumas, ir ji kritikuoja padėties valdymą“, – rašo įtakingas dienraštis „Clarin“.

Vienas laikraštis pranešė, kad laivyno vadovybė tik po penkių dienų informavo Gynybos ministeriją apie akumuliatorių gedimą dyzeliniame-elektriniame povandeniniame laive.

Vis dėlto M. Macri penktadienį reiškė pagarbą laivynui ir visoms šalies ginkluotosioms pajėgoms.

„Nes būtent jiems tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimą šioje šalyje – rūpintis mūsų šalimi, rūpintis mumis visais“, – pabrėžė prezidentas.

Atlanto vandenyno regione, kuriame Branduolinių bandymų uždraudimo organizacijos hidroakustinių stebėjimų sistemos jutikliai užfiksavo povandeninį sprogimą, yra Argentinos pakrantės žemyninio šelfo kraštas, o gylis ten svyruoja nuo 200 metrų iki daugiau kaip trijų kilometrų.

Ekspertai sako, kad povandeninio laivo korpusas nebūtų atlaikęs pasinėrimo į didesnį kaip 600 metrų gylį.

Penktadienį vienas Rusijos okeanografinių tyrimų laivas plaukė į tą regioną prisidėti prie paieškų operacijos, kurioje dalyvauja keliolika šalių.