- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasirašymo.
I. Aliyevas optimistiškai nusiteikęs dėl galimo susitarimo po to, kai buvo paskelbta apie pradėtą bendros sienos žymėjimą.
Bendros sienos žymėjimas sukėlė protestus Armėnijoje, vis dar negalinčioje susitaikyti, kad Kalnų Karabacho regiono kontrolę praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą perėmė Azerbaidžanas.
Antradienį abiejų šalių komandos pradėjo fizinius patikrinimus pasienio ruože, kurį abi šalys susitarė pažymėti pagal sovietinių laikų žemėlapius.
„Esame kaip niekada arti“, – Baku sakė I. Aliyevas ir pridūrė, kad „dabar turime bendrą supratimą apie tai, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas, tereikia aptarti detales“.
„Abiem pusėms reikia laiko [...] Turime politinės valios tai padaryti“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais priklausė Azerbaidžanui.
Armėnų protestai
I. Aliyevas antradienį pareiškė, kad priėmė Kazachstano pasiūlymą surengti azerbaidžaniečių ir armėnų užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Tarpininkauti istorinėms varžovėms bandė kelios šalys, įskaitant Rusiją, Iraną, Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Vokietiją. Tačiau ilgus metus trukusiose derybose nepavyko pasiekti proveržio.
I. Aliyevas sumenkino trečiosios šalies poreikį derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
„Nekalbame apie jokį tarpininkavimą, nes tai, kas dabar vyksta mūsų pasienyje, rodo, kad kai esame palikti vieni [...] galime susitarti greičiau nei kitu atveju“, – teigė jis.
Abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos antradienį pranešė, kad buvo išsiųsti ekspertai ištirti pasienio vietovę ir patikslinti demarkacijos linijos koordinates.
Pasklidus šiai žiniai Armėnijoje prasidėjo nauji mitingai. Protestuotojai blokavo eismą keliose Armėnijos ir Sakartvelo greitkelio vietose, baimindamiesi, kad Jerevanas gali prarasti dar daugiau žemių.
Antradienį Armėnija pareiškė, kad atmeta „bet kokios suverenios Armėnijos teritorijos dalies perdavimą“.
Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys.
Keturias apleistas gyvenvietes, kurias ketinama grąžinti Azerbaidžanui – Žemutinę Askiparą, Baghanis Airumą, Cheirimlį ir Gizilhadžilį – praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje užėmė Armėnijos pajėgos ir privertė jų etninius azerbaidžaniečius gyventojus bėgti.
Tačiau netoliese esančių kaimų gyventojai armėnai baiminasi, kad jie bus izoliuoti nuo likusios šalies dalies ir kad kai kurie namai gali patekti į Azerbaidžano teritoriją.
Ši teritorija yra strategiškai svarbi Armėnijai, neturinčiai išėjimo į jūrą.
Be to, gali būti perduotos kelios nedidelės greitkelio į Sakartvelą – gyvybiškai svarbios prekybos arterijos – atkarpos.
„Taikos ženklas“
N. Pašinianas pabrėžė, kad būtina išspręsti ginčą dėl sienos, siekiant „išvengti naujo karo“.
Šeštadienį jis pareiškė, kad nuo 1992-ųjų regione dislokuoti Rusijos pasieniečiai bus pakeisti.
„Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys“, – nurodė jis.
Jis sakė, kad sienos žymėjimas yra „reikšmingas pokytis“, kuris reiškia, kad abi šalys „dabar turi sieną, o ne sąlyčio liniją, o tai yra taikos ženklas“.
Azerbaidžanas praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę ir faktiškai užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą šiame anklave.
Tačiau vis dar reiškiamos teritorinės pretenzijos ir toliau didina naujo eskalavimo riziką.
Baku turi pretenzijų į dar keturis kaimus, esančius giliau Armėnijos teritorijoje esančiuose eksklavuose.
Jis taip pat reikalauja sukurti sausumos koridorių per Armėniją, kuris jungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės eksklavu.
Jerevanas savo ruožtu atkreipia dėmesį į savo eksklavą Azerbaidžane ir per pastaruosius trejus metus Baku užgrobtas žemes už Kalnų Karabacho ribų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Protestuojantys studentai blokuoja greitkelius Serbijos sostinėje ir kituose miestuose
Serbijos studentai sekmadienį užblokavo pagrindinius šalies kelius, praėjus 100 dienų po tragedijos geležinkelio stotyje, po kurios sustiprėjo judėjimas prieš korupciją. ...
-
Analitikai: Muskas rizikuoja atbaidyti ES pirkėjus nuo „Tesla“
Analitikai teigia, kad Elono Musko suartėjimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jo parama Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms ir išpuoliai prieš įvairovės politiką gali atstumti europiečius pirkėjus nuo elektromobili...
-
EK vadovei Nausėda įteikė Gedimino ordino Didįjį kryžių
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį valstybės apdovanojimą įteikė Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. ...
-
Šveicarai nesutiko į konstituciją įrašyti ekologinių tikslų
Šveicarijos rinkėjai sekmadienį griežtai atmetė ekologų referendumo pasiūlymą konstitucijoje įtvirtinti pagarbą planetos gamtiniams ištekliams. ...
-
EK atstovai žada ieškoti sprendimų dėl ES paramos kritinės infrastruktūros apsaugai
Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Danas Jorgensenas bei už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius žada, kad bus ieškoma sprendimų dėl Europos Sąjungos (ES) paramos kritinės energetikos infras...
-
Policija tiria šešis atvejus, kai virš Vokietijos karinės bazės buvo pastebėti dronai
Vokietijos policija tiria šešis incidentus, susijusius su dronais, pastebėtais virš šalies šiaurėje esančios oro pajėgų bazės, kurioje mokomos Ukrainos pajėgos, sekmadienį AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai. ...
-
Ursula von der Leyen Vilniuje ragino ES skirti daugiau dėmesio gynybai, bendradarbiavimui
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungos (ES) šalis daugiau dėmesio skirti gynybai ir glaudesniam bendradarbiavimui. ...
-
Danija pernai patenkino rekordiškai mažai prieglobsčio prašymų
Griežtą imigracijos politiką vykdanti Danija pernai patenkino tik 860 prieglobsčio prašymų. Tai visų laikų mažiausias skaičius, atmetus 2020-uosius, kai dėl Covid-19 draudimų buvo sustabdytas atvykėlių priėmimas. ...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...